Mandagi įsakomoji forma: „proszę + infinitivas“

Trumpas apibūdinimas

„Proszę + infinitivas“ – tai lenkų kalbos konstruktas, kuriuo mandagiai prašoma arba nurodoma ką daryti. Pažodžiui tai reiškia „aš prašau (tavęs/jūsų) [padaryti]“ ir dažnai atitinka lietuvišką „prašau + (infinitivas)“ arba anglų „please + verb“.

Ką reiškia „proszę + infinitivas“?

„Proszę“ yra veiksmažodžio prosić (prašyti) pirmojo asmens esamojo forma – t. y. pažodžiui „aš prašau“. Kartu su infinitivu (veiksmažodžio nevartojama forma, pvz., czytać, zamknąć) jis sudaro mandagų prašymą arba instrukciją. Konstrukcija dažnai būna be aiškaus sakinio subjekto: adresatas suprantamas iš konteksto.

Pvz.:
[list]
[*]Proszę usiąść. (Prašau atsisėsti.)
[*]Proszę podpisać tutaj. (Prašau pasirašyti čia.)
[/list]

Kada naudoti „proszę + infinitivas“?

[*]Viešosios instrukcijos ir pranešimai (ženkliukai, pranešėjai): Proszę nie palić. – (Prašau nerūkyti.)
[*]Oficiniams arba neutraliai mandagiems prašymams (biure, registratūroje, pas gydytoją): Proszę wypełnić formularz. – (Prašau užpildyti formą.)
[*]Kai kreipiamasi prie nepažįstamo asmens arba prie grupės – konstrukcija yra impersonalinė ir tinka tiek vienam, tiek keliems žmonėms: Proszę wejść. – (Prašau užeiti.)
[*]Kai norima vengt tiesioginio, grubesnio įsakymo (pvz., vietoj Zamknij drzwi! sakome Proszę zamknąć drzwi.).

Kaip sudaroma „proszę + infinitivas“?

Paprasta taisyklė: proszę + (infinitivas).

- Teigiama forma: Proszę + infinitivas.
- Proszę poczekać. (Prašau palaukti.)
- Proszę przeczytać instrukcję. (Prašau perskaityti instrukciją.)

- Neigiama forma: Proszę nie + infinitivas.
- Proszę nie palić. (Prašau nerūkyti.)
- Proszę nie dotykać eksponatów. (Prašau neliečiate eksponatų.)

- Objektai, laikai ir sąlygos pridedami įprasta tvarka:
- Proszę podpisać tutaj do jutra. (Prašau pasirašyti čia iki rytojaus.)
- Proszę podać mi sól. (Prašau paduoti man druską.)

Pastabos:
[list]
[*]Infinitivas nerodo asmens arba skaičiaus – adresatas aiškus iš konteksto arba pridėjus kreipinį.
[*]Jeigu veiksmažodis yra zwrotny (su „się“ / „się“ atitinka lietuvišką „savarankišką“ dalį), „się" paprastai priklauso prie infinitivo: Proszę przebrać się. (Prašau persirengti.) Dažnai taip pat sutinkama forma Proszę się nie martwić. – abi versijos naudojamos.
[*]Reikšmės niuansas priklauso nuo aspekto (perfective vs. imperfective). Jeigu norite nurodyti veiksmą, kurį reikia atlikti iki galo, dažnai vartojamas perfective infinitive: Proszę podpisać. (pasirašyti – užbaigti veiksmą). Jei kalbate apie tęstinį ar įprastą veiksmą, – imperfective: Proszę czytać uważnie. (skaityti atidžiai).
[/list]

Kuo tai skiriasi nuo įprastos įsakomosios nuosakos?

- Tiesinė įsakomoji (antrosios asmens forma): Zamknij drzwi! – (Uždaryk duris!) gali skambėti tiesiau arba griežčiau.
- Proszę zamknąć drzwi. – neutraliau, formaliau, tinka viešajame tarpe.
- Dėl dar didesnio mandagumo dažnai vartojami netiesioginiai ar klausimai:
- Czy mógłbyś zamknąć drzwi? (Ar galėtum uždaryti duris?) – labai mandagu, trumpesnis ir asmeniškesnis.
- Proszę, żeby pan/pani zamknął/zamknęła drzwi. – labiau formalus, kreipiantis į konkretų asmenį.

Palyginimas su lietuvių kalba:

Lietuviškai panašiai vartojama „Prašau + infinitivo“ (pvz., Prašau užeiti) arba mandagesnė forma Ar galėtumėte.../Ar galėtum.... Taigi „proszę + infinitiv“ funkcija labai artima lietuviškam „prašau + infinitivas“.

Kada geriau vartoti „proszę, żeby…“ arba „czy mógłbyś/mógłby Pan…“?

- Proszę + infinitivas – trumpa, neutrali, dažnai impersonalinė instrukcija.
- Proszę, żeby + (užbūtinė forma) – aiškiai nurodo subjektą (pvz., pan/pani, ty) ir yra mandagesnė, formalesnė, jei reikia atkreipti dėmesį į konkrečią asmenį.
- Proszę, żeby pan poczekał. (Prašau, kad ponas palauktų.)
- Czy mógłbyś / Czy mógłby pan/pani… – labai mandagu, dažnai vartojama kalbant su vienu žmogumi, kai norima sušvelninti prašymą.
- Czy mógłby pan poczekać? (Ar galėtumėte palaukti?)

Dažniausios klaidos ir ką vengti

[*]Nesuderintos kreiptys: vengti tokių derinių kaip „Proszę ty zamknij drzwi“ – tai skamba maišytai ir gali būti nemandagu. Jei kreipiatės į konkretų asmenį, geriau naudoti Proszę, żebyś... arba Czy mógłbyś....
[*]„Proszę“ sumaišymas su kitomis reikšmėmis: žodis „proszę“ taip pat reiškia „prašau (čia yra)“ arba „prašom“ (pvz., duodant daiktą) arba „prašau“ kaip „you’re welcome“ (proszę bardzo). Nepainiokite šių reikšmių su konstrukcija proszę + infinitivas.
[*]Neteisingas aspektas: jei norite, kad veiksmas būtų užbaigtas, vartokite perfective infinitive: Proszę przeczytać tekst (perskaityti iki galo), o ne imperfective Proszę czytać tekst (skaityti, kaip veiklą).
[*]Refleksinio 'się' vieta: dažnai rekomenduojama palikti 'się' prie infinitivo (Proszę przebrać się) – ši vieta aiški ir dažna. Tačiau formos gali skirtis ir abi versijos pasitaiko.

Pavyzdžiai (lenkiškai su lietuvišku vertimu)

[list]
[*]Proszę wejść. – (Prašau užeiti.)
[*]Proszę usiąść. – (Prašau atsisėsti.)
[*]Proszę poczekać chwilę. – (Prašau palaukti akimirką.)
[*]Proszę podpisać tutaj. – (Prašau pasirašyti čia.)
[*]Proszę wypełnić formularz i oddać w recepcji. – (Prašau užpildyti formą ir palikti registratūroje.)
[*]Proszę nie palić. – (Prašau nerūkyti.)
[*]Proszę nie dotykać eksponatów. – (Prašau neliečiate eksponatų.)
[*]Proszę wyłączyć telefony komórkowe. – (Prašau išjungti mobiliuosius telefonus.)
[*]Proszę przeczytać instrukcję przed użyciem. – (Prašau perskaityti instrukciją prieš naudojimą.)
[*]Proszę podać mi sól. – (Prašau paduoti man druską.)
[*]Proszę przebrać się przed badaniem. – (Prašau persirengti prieš tyrimą.)
[*]Proszę zostawić bagaż przy podłodze. – (Prašau palikti bagažą ant grindų.)
[*]Proszę pamiętać o terminie. – (Prašau nepamiršti termino.)
[*]Proszę, żeby pan przyszedł jutro. – (Prašau, kad ponas ateitų rytoj.)
[*]Czy mógłbyś mi pomóc? — Proszę, dziękuję. – (Ar galėtum man padėti? — Prašau, ačiū.)
[/list]

Trumpas žodynas

[*]proszę – (prašau) formuluotė, reiškianti „aš prašau (jūsų) ...“; taip pat turi kitų reikšmių („prašom“, „here you are“, „you’re welcome").
[*]infinitivas (infinitive / bezokolicznik) – veiksmažodžio pagrindinė forma (pvz., czytać, zamknąć).
[*]įsakomoji nuosaka (imperative) – antrosios asmens formos, pvz., zrób, zróbcie; gali būti tiesesnė nei „proszę + infinitiv“.
[*]aspektas (perfective / imperfective) – veiksmo baigtumo kategorija; pasirinkimas (pvz., przeczytać vs czytać) keičia prašymo nuorodą į veiksmą (užbaigtą arba tęstinį).

Naudinga atsiminti (patarimai)</b>

[list]
[*]Naudokite proszę + infinitiv, kai reikia trumpai, neutralaus, formalaus prašymo arba pranešimo (ypač viešose vietose).
[*]Jei kreipiatės į konkretų asmenį ir norite ypač mandagaus tono, rinkitės Czy mógłby Pan/Pani... arba Proszę, żeby Pan/Pani....
[*]Stebėkite aspektą: norėdami, kad veiksmas būtų atliktas iki galo, vartokite perfective infinitivą.
[/list]

Jeigu norite, galiu paruošti trumpą palyginimą su lietuviškomis pavyzdinėmis frazėmis arba surašyti dažnai vartojamų mandagių frazių sąrašą su vertimais.

Mandagi įsakomoji forma (proszę + infinitivas)