Infinitivas su 'się' – neasmeniniai posakiai (chce się spać)
B1Infinitivas su 'się' – neasmeniniai posakiai lenkų kalboje (pvz. "chce się spać")
Svarbu: dalelytė „się“ čia veikia kaip refleksyvinis elementas, bet semantiškai ji nesako, kad veiksmas grįžta į tą patį asmenį – vietoj to „się" padeda suformuoti neasmeninį (impersonal) posakį.
- apibūdinti bendrą fizinį pojūtį (alkis, troškulys, mieguistumas),
- pasakyti, kad kažkam (dažnai sau) „norisi“ ką nors daryti, bet nenorite arba nereikia įvardinti subjekto,
- išreikšti neformalią nuotaiką ar spontanišką impulsą.
Palyginimui:
- „Chcę spać“ = „Noriu miegoti“ (aiškus asmeninis noras, stipresnis),
- „Chce mi się spać“ = „Man norisi miego / man norisi miegoti“ (mėgstama, neutralesnė, dažnai šnekamoji forma).
(finite veiksmažodis 3 asmen. vns.:) + (neprivalomas datyvas: mi/nam/mu/jej/itd.) + się + infinitivas
Keletas pastebėjimų:
- finite veiksmažodis dažniausiai būna 3-osios asmens vienaskaita: „chce“, „chciało“, „chciałoby“. Net jei nurodote „nam“ (mums), veiksmažodis lieka „chce“ (ne „chcemy").
- datyvinis įvardis (mi, nam, mu, jej ir kt.) nurodo, kam tas noras „priklauso“ (experiencer), bet jis nėra griežtai būtinas: „Chce się spać“ ir „Chce mi się spać“ abu vartojami.
- „się" paprastai stovi tarp finitinio veiksmažodžio ir infinitivo arba po datyvo (pvz., „Mi się chce spać“ arba „Chce mi się spać"). Abi tvarkos galimos; skirtumas – smulkus stilistinis akcentas.
- kartais „się" priklauso pačiam infinitivui (pvz., „uczyć się“ — mokytis). Reikia atskirti, ar „się" yra dalis veiksmažodžio (refleksyvi forma), ar būtent neasmeninė dalelytė konstruktuojant posakį.
- "Chce się spać." → "Norisi miego. / Norisi miegoti."
- "Chce mi się spać." → "Man norisi miego."
- "Mi się chce spać." → "Man norisi miego." (kita žodžių tvarka)
- "Nie chce mi się dziś pracować." → "Man šiandien nesinori dirbti."
- "Chce mi się pić." → "Man norisi gerti."
- "Chce się jeść." → "Norisi valgyti."
- "Chce nam się śpiewać." → "Mums norisi dainuoti."
- "Chce mu się spać." → "Jam norisi miego."
- "Wczoraj nie chciało mi się wychodzić." → "Vakar man nesinorėjo išeiti."
- "Chciałoby się wyjechać na weekend." → "Norėtųsi išvažiuoti savaitgaliui."
- "Przydałoby się trochę odpoczynku." → "Reikėtų šiek tiek pailsėti."
- "Dobrze się je w tej restauracji." → "Šiame restorane valgoma gerai."
- "Łatwo powiedzieć, trudniej zrobić." → "Lengva pasakyti, sunkiau padaryti."
- "Po tej piosence chce się śpiewać." → "Po tos dainos norisi dainuoti."
- "Tu się dużo mówi o kulturze." → "Čia daug kalbama apie kultūrą."
(color coding pastabos:) Kai infinitivas yra refleksyvus veiksmažodis (pvz., "uczyć się" – mokytis), "się" išoriškai sutampa su konstrukcija, bet prasmė priklauso nuo to, ar "się" reiškia reflexiją ar impersonalų modalumą:
- "Chcę się uczyć polskiego." → "Noriu mokytis lenkų kalbos." (asmens veiksmas: aš noriu),
- "Chce się uczyć." → "Norisi mokytis." (neasmeninė nuotaika / noras).
- Neteisinga: *"Chcę się spać." (jei norite pasakyti „norisi miego“). Teisinga: "Chce mi się spać" arba asmeniškai "Chcę spać".
- Paaiškinimas: "Chcę się spać" būtų klaidinga, nes "się" čia neturi vartoti kartu su pirmuoju asmeniu "chcę" šiuo semantiniu tikslu. (Pastaba: "Chcę się uczyć" yra taisyklinga, nes "uczyć się" yra refleksyvus veiksmažodžio kamienas.)
- Neteisinga: *"Chcą nam się pić." Teisinga: "Chce nam się pić." (veiksmažodis lieka 3 asm. vns.)
- Paaiškinimas: neasmeninė konstrukcija dažnai naudoja 3 asm. vns. (chce), nepriklausomai nuo to, kam priklauso noras.
- Neteisinga tvarka: *"Chce spać się." Teisinga: "Chce się spać." arba "Mi się chce spać."
- Dėmesys į datyvą: tiek "mi", tiek "mnie" gali būti vartojami ("Mi się chce" arba "Mnie się chce"), bet "mi" yra trumpesnė, dažnesnė šnekamojoje kalboje; "mnie" dažniau akcentuoja asmenį.
- "Chcę + infinitiv" (pvz., "Chcę spać") = asmeninis, tiesioginis noras („noriu miegoti").
- "Chce (mi/nam/itd.) się + infinitiv" = neasmeninis pojūtis / polinkis („man norisi...").
- "Mam ochotę (na + daiktavardis)" arba "Mam ochotę + infinitiv" (pvz., "Mam ochotę na kawę", "Mam ochotę pojechać") – reiškia panašų norą, bet dažnai suvokiamas kaip sąmoningesnis/konkretesnis pasirinkimas nei „chce się".
- "Trzeba + infinitiv" = būtinybė / privalomas veiksmas (reiškia „reikia").
- impersonalusis "się" pasyvumą / bendrą veiksmą: "Tu się dużo mówi" = "Čia daug kalbama" (ne formulė su "chce").
- Mokykitės skirtumo tarp "Chcę spać" (aš noriu) ir "Chce mi się spać" (man norisi). Tai vienas iš dažniausių klaidų tarp besimokančių.
- Jei norite nurodyti, kam priklauso noras, pridėkite datyvą (mi, nam, mu, jej, itd.): "Chce jej się pić" = "Jai norisi gerti."
- Pastabos apie stilistiką: "Chce mi się..." yra labai dažnas šnekamojoje kalboje. Rašytinėje kalboje ar formalesnėje situacijoje galite rinktis "Mam ochotę..." arba tikslesnius posakius.
- Konstrukcija su "się" ir infinitivu leidžia išreikšti bendrą, neasmeninį norą ar pojūtį ("chce się spać" = "norisi miego").
- Dažnai naudojama su datyviniais įvardžiais (mi, nam ir kt.), bet veiksmažodis dažniausiai lieka 3-osios asmens vienaskaitos formoje.
- Skirkite "chce mi się" nuo tiesioginio "chcę" ir išmokite teisingą "się" vietą sakinyje.
- infinitivas – veiksmažodžio nesuformuota (bendroji) forma, pvz., "spać" (miegoti).
- "się" – lenkų kalbos refleksyvinė dalelytė; neasmeninėse konstrukcijose ji padeda sukurti bendrą, „impersonalų" reikšmės atspalvį.
- datyvas (naudojamas kaip "kam?" – pvz., "mi", "nam") – nurodo asmenį, kuriam kyla noras, bet ne subjekto funkciją.
- neasmeninis (impersonal) – sakinys be aiškaus asmens subjekto arba su bendru „vieno / kažkieno“ nusakymu.
Jei norite, galiu paruošti trumpą sąrašą dažniausiai vartojamų posakių su „chce się…“ ir jų vertimus į lietuvių kalbą – tai padės atpažinti konstrukciją kasdienėse frazėse.