Tolimoji priešankstinė praeities forma
C1Trapassato remoto (italų): kas tai ir kada vartojamas?
Trapassato remoto – tai itališkas praeities laikas, kuris nurodo veiksmą, įvykusį ANKSČIAU už kitą praeities veiksmą. Paprastai jis vartojamas kartu su passato remoto (tolimuoju paprastuoju praeities laiku) pasakojamuosiuose (literatūriniuose, istoriniuose) tekstuose. Formuojamas taip: pagalbinio veiksmažodžio (avere arba essere) forma passato remoto + veiksmažodžio participio passato (būdvardinis dalyvis).
- Kai pasakojime pagrindinis veiksmas yra passato remoto ir norime parodyti, kad kitas veiksmas įvyko dar anksčiau. (Ankstesnis veiksmas = trapassato remoto; vėlesnis veiksmas = passato remoto.)
- Dažnai sutinkamas po junginių: appena, non appena, quando, dopo che, subito dopo che.
- Daugiausia rašomojoje ir literatūrinėje kalboje; šnekamojoje kalboje dažniau vartojamas trapassato prossimo arba paprasti praeities laikai.
Pavyzdžiai:
- Italiano: Appena ebbe finito, uscì.
Lietuviškai: Kai tik jis pabaigė, jis išėjo. (Veiksmas pabaigtas ANKSČIAU už išeinantį veiksmą.)
- Italiano: Non appena ebbero sentito il rumore, si alzarono.
Lietuviškai: Kai tik jie išgirdo triukšmą, jie pakilo.
- Italiano: Dopo che ebbe letto la lettera, pianse.
Lietuviškai: Po to, kai jis perskaitė laišką, jis pravirko.
Passato remoto — pagalbinio veiksmažodžio formos:
- Avere (passato remoto): io ebbi, tu avesti, lui/lei ebbe, noi avemmo, voi aveste, loro ebbero
- Essere (passato remoto): io fui, tu fosti, lui/lei fu, noi fummo, voi foste, loro furono
Pavyzdys su avere (parlare):
- io ebbi parlato — aš buvau pasakęs / pasakiusi (I had spoken)
- tu avesti parlato — tu buvai pasakęs / pasakiusi
- lui/lei ebbe parlato — jis/ji buvo pasakęs / pasakiusi
- noi avemmo parlato — mes buvome pasakę / pasakę
- voi aveste parlato — jūs buvote pasakę
- loro ebbero parlato — jie/jos buvo pasakę / pasakiusios
Pavyzdys su essere (andare) — atkreipkite dėmesį į dalyvio sutapimą su subjektu:
- io fui andato / andata — aš buvau nuėjęs / nuėjusi
- tu fosti andato / andata — tu buvai nuėjęs / nuėjusi
- lui/lei fu andato / andata — jis/ji buvo nuėjęs / nuėjusi
- noi fummo andati / andate — mes buvome nuėję / nuėjusios
- voi foste andati / andate — jūs buvote nuėję / nuėjusios
- loro furono andati / andate — jie/jos buvo nuėję / nuėjusios
- Italiano: Quando arrivai a casa, Marco ebbe già mangiato.
- Italiano: Appena ebbe acceso la lampada, si accorse che mancava la lettera.
Lietuviškai: Kaip tik jis uždegė lempą, pastebėjo, kad trūksta laiško.
- Italiano: Dopo che furono entrate le donne, la sala si riempì di voci.
Lietuviškai: Kai moterys įėjo, salė užsipildė balsais. (furono entrate = jos buvo įėjusios)
- Italiano: Non l'ebbe mai detto a nessuno.
Lietuviškai: Jis to niekada niekam nebuvo pasakęs.
- Italiano: Ebbero fatto tutto prima dell'alba.
Lietuviškai: Jie viską buvo padarę prieš aušrą.
- Pagrindinis kriterijus: su kokiu praeities laiku yra antrinis (vėlesnis) veiksmas.
- Jei antrinis veiksmas yra passato remoto → anksčiau įvykęs veiksmas paprastai bus išreikštas trapassato remoto.
- Jei antrinis veiksmas yra passato prossimo ar imperfetto → anksčiau įvykęs veiksmas dažniau bus trapassato prossimo.
Pavyzdžiai šaliai:
- Literatūrinis (trapassato remoto): Quando giunse, la festa ebbe già terminato. (Kai jis atvyko, šventė jau buvo pasibaigusi.)
- Šnekamoji/dažnesnė forma (trapassato prossimo): Quando sono arrivato, la festa era già finita / aveva già finito.
Pastaba: dauguma šnekamosios italų kalbos atvejų, net kai pasakojimas naudoja passato remoto, klausytojas arba rašytojas gali rinktis trapassato prossimo (avevo/ero + participio) — trapassato remoto skamba labiau literatūriškai arba senoviškai.
- Sumaišyti trapassato remoto su trapassato prossimo: atsiminkite — trapassato remoto dera su passato remoto; trapassato prossimo su passato prossimo arba imperfetto.
- Netinkamas pagalbinio veiksmažodžio pasirinkimas: kaip ir kituose sudėtiniuose laikuose, dauguma veiksmažodžių ima avere; judėjimo, grįžimo, pasikeitimo būklės veiksmažodžiai (e.g. andare, venire, nascere, morire, salire, scendere) bei atspindiniai veiksmažodžiai ima essere ir dalyvis sutampa su subjektu.
- Pamiršti dalyvio irimo sutapimą (agreement) su essere: pvz., „furono arrivate“ (jos atvyko) — arrivate (moterų daugiskaita).
- Vengti trapassato remoto šnekamojoje kalboje, jeigu norite skambėti natūraliai; šnekamoje kalboje labiau tinka trapassato prossimo.
- Italiano (su trapassato remoto): Era una notte di tempesta. Appena ebbe aperto la porta, sentì un grido. Dopo che ebbe ascoltato attentamente, chiamò i vicini. Quando ebbero acceso le luci, videro che qualcosa era sparito.
- Lietuviškai: Buvo audringa naktis. Kaip tik jis atidarė duris, išgirdo šauksmą. Po to, kai jis atidžiai paklausė, jis pakvietė kaimynus. Kai jie įžiebė šviesas, pamatė, kad kažkas dingo.
- Trapassato remoto = passato remoto (avere/essere) + participio passato.
- Reikšmė: veiksmas, įvykęs prieš kitą praeities įvykį (anteriorumas).
- Naudojimas: daugiausia rašomojoje, literatūrinėje kalboje, ypač kartu su passato remoto.
- Šnekamojoje kalboje dažnai pakeičiamas trapassato prossimo (avevo/ero + participio).
- Participio passato (dalyvis praėjusio laiko): veiksmažodžio forma, pvz., mangiato, parlato, andato, scritto.
- Ausiliare (pagalbinis veiksmažodis): avere arba essere, naudojami sudėtiniuose laikuose.
- Passato remoto: tolimasis paprastasis praeities laikas (conjugazione: ebbi, fui, etc.).
- Trapassato prossimo: imperfetto (avevo/ero) + participio passato — dažnai vartojamas vietoje trapassato remoto šnekamojoje kalboje.
Jeigu norite toliau mokytis: susikoncentruokite į passato remoto formų įsisavinimą (ypač ebbi/avesti/ebbe ir fui/fosti/fu), praktikuokite sakinius, kuriuose vienas įvykis vyksta prieš kitą, ir palyginkite su trapassato prossimo – taip aiškiai pamatysite stilistinius skirtumus.