Subjunktinis būdas jausmams ir abejonėms

Congiuntivo (subjunctive) jausmams ir abejonėms italų kalboje

Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką reiškia italų congiuntivo (subjunctive), kada jis vartojamas, ypač kai kalbame apie jausmus ir abejonę, kaip sudaromos pagrindinės formos ir kaip pasirinkti tinkamą laiką. Paaiškinimai yra lietuvių kalba, o pavyzdžiai — daugiausia italų kalba su lietuviškais vertimais.

Kas yra congiuntivo ir kodėl jis svarbus?

Congiuntivo (italų: congiuntivo) — tai nuosaka (mood), kuria italai išreiškia neapibrėžtą, subjektyvų požiūrį į veiksmą: jausmą, pageidavimą, abejonę, neaiškumą arba vertinimą. Skirtingai nuo indikatyvo (faktams) congiuntivo rodo, kad kalbėtojas nėra tikras dėl to, kas sakoma, arba vertina situaciją emociškai.

Paprastai congiuntivo vartojamas antrinėse (kad / che) sakinio dalyse, kai pagrindinė dalis išreiškia jausmą, emociją, abejonę, neaiškumą ar veiksmo pageidavimą.

Kada vartoti congiuntivo jausmams ir abejonėms?

Veiksmažodžiai, reiškiantys jausmą

Kai pagrindinis veiksmažodis reiškia jausmą, emociją ar vertinimą, po "che" dažnai seka congiuntivo.

- Sono felice che tu sia qui. — Džiaugiuosi, kad tu čia esi.
- Mi dispiace che non possa venire. — Gaila, kad jis negali atvykti.
- Mi sorprende che Maria non abbia chiamato. — Mane stebina, kad Marija nepasiskambino.
- Sono preoccupato che non ci sia abbastanza tempo. — Nerimauju, kad nebebus pakankamai laiko.
- Mi fa piacere che tu abbia superato l'esame. — Malonu, kad tu išlaikei egzaminą.

Impersonalūs posakiai (è ... che) su emocine ar vertinančia nuotaika

Neasmeniniai posakiai, kurie išreiškia nuomonę ar vertinimą, taip pat dažnai reikalauja congiuntivo.

- È bello che siate venuti. — Gražu, kad atėjote.
- È un peccato che non possano partecipare. — Gaila, kad jie negali dalyvauti.
- È strano che non lo sappia. — Keista, kad jis to nežino.

Išraiškos abejonėms ir neapibrėžtumui

Kai pagrindinis teiginys reiškia abejonę, neaiškumą arba tikimybę, po „che“ įprasta vartoti congiuntivo.

- Dubito che Luigi abbia finito il lavoro. — Abejoju, ar Luigi yra pabaigęs darbą.
- Non credo che sia colpevole. — Nemanau, kad jis kaltas.
- Può darsi che piova domani. — Gali būti, kad rytoj lis.
- Sembra che ci sia un problema. — Atrodo, kad yra problema.
- Non sono sicuro che arriveranno in tempo. — Nesame įsitikinę, ar jie atvyks laiku.

Pastaba apie „pensare/credere“ (galvoti/tikėti)

- Kai sakote teigiamai ir norite išreikšti tikėjimą, ypač kasdienėje kalboje, kartais vartojamas indikatyvas (pvz., "Penso che è vero"). Tačiau norminėje italų kalboje, jei sakote nuomonę ar esate subjektyvus, patartina naudoti congiuntivo: "Penso che sia vero."
- Kai sakinys yra neigiamas arba reiškia abejonę ("Non penso/Non credo che ..."), congiuntivo beveik visuomet naudojamas: "Non penso che lui venga." — "Nemanau, kad jis ateis."

Kaip susidaro congiuntivo? Formos ir pagrindiniai pavyzdžiai

Pagrindinės congiuntivo rūšys, kurių reikės kalbant apie jausmus ir abejones:
- Congiuntivo presente (dabartinis subjunktivas)
- Congiuntivo passato (sudėtinis praėjusio laiko subjunktivas)
- Congiuntivo imperfetto (trumpasis praeities subjunktivas)
- Congiuntivo trapassato (ankstesnysis subjunktivas, sudėtinis)

Congiuntivo presente — formos (pvz.)

- Parlare: che io parli, che tu parli, che lui/lei parli, che noi parliamo, che voi parliate, che loro parlino.
- Credere: che io creda, che tu creda, che lui/lei creda, che noi crediamo, che voi crediate, che loro credano.
- Partire: che io parta, che tu parta, che lui/lei parta, che noi partiamo, che voi partiate, che loro partano.

Keletas dažnų netaisyklingų:
- Essere: che io sia, che tu sia, che lui/lei sia, che noi siamo, che voi siate, che loro siano.
- Avere: che io abbia, che tu abbia, che lui/lei abbia, che noi abbiamo, che voi abbiate, che loro abbiano.
- Andare: che io vada, che tu vada, che lui vada, che noi andiamo, che voi andiate, che loro vadano.
- Fare: che io faccia, che tu faccia, che lui faccia, che noi facciamo, che voi facciate, che loro facciano.
- Dire: che io dica, che tu dica, che lui dica, che noi diciamo, che voi diciate, che loro dicano.
- Potere: che io possa, che tu possa, che lui possa, che noi possiamo, che voi possiate, che loro possano.
- Volere: che io voglia, che tu voglia, che lui voglia, che noi vogliamo, che voi vogliate, che loro vogliano.

Pavyzdžiai (presente):
- Sono felice che tu sia qui. — Džiaugiuosi, kad tu čia esi.
- Ho paura che lui non capisca. — Bijau, kad jis nesupras.

Congiuntivo passato — kaip sudaromas

Congiuntivo passato sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio (avere arba essere) congiuntivo presente + participio passato:
- che io abbia parlato
- che tu sia andato/andata

Pavyzdžiai:
- Mi dispiace che tu non abbia potuto venire. — Gaila, kad tu negalėjai atvykti.
- Sono contento che Lei sia arrivata. — Džiaugiuosi, kad Jūs (mot.) atvykote.

Jei pagalbinis yra essere, participio passato sutampa su subjektu pagal giminę ir skaičių:
- Sono felice che lei sia arrivata. (mot.) — Džiaugiuosi, kad ji atvyko.
- Sono felice che lui sia arrivato. (vyr.)

Congiuntivo imperfetto ir trapassato — kada vartoti

Congiuntivo imperfetto (pvz., che io parlassi, che io credessi, che io partissi) vartojamas:
- kai pagrindinė dalis yra praeityje (imperfetto, passato prossimo, ecc.) ir kalbame apie veiksmo tuo pačiu metu laiką ar apie netikrus, hipotetinius dalykus.

Congiuntivo trapassato (pvz., che io avessi parlato, che io fossi andato/a) sudaromas su ausiliare imperfetto (avessi/fossi) + participio passato ir žymi veiksmą, įvykusį anksčiau už pagrindinį praeities veiksmą.

Pavyzdžiai:
- Ero felice che tu venissi. — Buvau laimingas, kad tu (tame metu) atėjai/ateidavai.
- Ero felice che tu fossi venuto. — Buvau laimingas, kad tu buvai atėjęs (veiksmas įvyko prieš pagrindinį praeities momentą).

Kokia laiko derinimo (concordanza dei tempi) taisyklė?

Paprasta schema, padedanti pasirinkti formą:

- Jei pagrindinė dalis yra dabartyje arba ateityje:
- Veiksmas antriniame teiginyje, kuris vyksta dabar arba ateityje → congiuntivo presente.
- Es.: "Temo che lui non venga." — Bijau, kad jis neateis.
- Veiksmas antriniame teiginyje, kuris jau įvyko → congiuntivo passato.
- Es.: "Temo che lui non sia venuto." — Bijau, kad jis neatėjo (jau praėjo tas laikas).

- Jei pagrindinė dalis yra praeityje (es.: ero, pensavo, temevo):
- Veiksmas antriniame teiginyje tuo pačiu laiku → congiuntivo imperfetto.
- Es.: "Temevo che lui non venisse." — Bijojau, kad jis neateitų (tuo metu).
- Veiksmas antriniame teiginyje įvyko prieš pagrindinį praeities momentą → congiuntivo trapassato.
- Es.: "Temevo che lui non fosse venuto prima." — Bijojau, kad jis nebuvo atėjęs anksčiau.

- Jei pagrindinė dalis yra kondicionalas (galima forma), antrinis dažnai naudoja congiuntivo imperfetto:
- Es.: "Sarebbe bello che tu venissi con noi." — Būtų smagu, kad tu ateitum su mumis.

Praktiniai pavyzdžiai su laiko derinimu

- Dabartinė emocija + veiksmas dabar / ateityje:
- "Sono felice che tu venga domani." — Džiaugiuosi, kad tu ateisi rytoj. (presente così -> congiuntivo presente)

- Dabartinė emocija + veiksmas jau įvykęs:
- "Sono felice che tu sia venuto ieri." — Džiaugiuosi, kad tu atėjai vakar. (dabartis -> congiuntivo passato)

- Praeities emocija + veiksmas tuo pačiu metu praeityje:
- "Ero felice che tu venissi alla festa." — Buvau laimingas, kad tu (tąkart) atėjai į šventę. (praeitis -> congiuntivo imperfetto)

- Praeities emocija + veiksmas įvykęs anksčiau:
- "Ero felice che tu fossi venuto prima." — Buvau laimingas, kad tu buvai atėjęs anksčiau. (praeitis -> congiuntivo trapassato)

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

1. Vietoje congiuntivo vartoti indikatyvą (ypač šnekamojoje kalboje)

Netaisyklinga: "Temo che lui non capisce." (indikatyvas)
Teisinga: "Temo che lui non capisca." (congiuntivo presente)

Expl.: Daugelis kalbėtojų sakys indikatyvą kasdienėje kalboje, bet taisyklinga (ypač raštu arba formaliai) forma yra congiuntivo.

2. Netinkamas laikų derinimas

Netaisyklinga: "Ero felice che tu sia venuto." (gali būti klaidinga, jei norite pasakyti, kad tuo metu jis ateis)
Teisinga:
- "Ero felice che tu venissi." — jei veiksmas sutampa su tuo praeities momentu.
- "Ero felice che tu fossi venuto." — jei veiksmas įvyko prieš tą praeities momentą.

3. Pamiršti dalyvio (participio) suderinimą su 'essere' kaip pagalbininku

Netaisyklinga: "Sono contento che lei sia arrivato." (jei kalbame apie moterį)
Teisinga: "Sono contento che lei sia arrivata." — jei subjektė yra moteris. (participio sutampa su subjektu)

4. Netinkamas 'che' (arba jo nebuvimas)

Kai reikalinga prijungti antrinę dalį, dažnai reikia "che":
- "Mi dispiace che tu non possa venire." (teisinga)
Neteisinga būtų bandyti išversti pažodžiui iš lietuvių be junginio: "Man gaila, tu negali ateiti" — italų kalboje reikia "Mi dispiace che tu non possa venire."

Patarimai praktikai: kada būti griežtesniam ir kada laisvesniam

- Formalioje rašytinėje kalboje ir patikimuose pasakojimuose venkite indikatyvo po verbų, reiškiančių jausmą arba abejonę; vartokite congiuntivo.
- Šnekamojoje kalboje žmonės kartais naudoja indikatyvą vietoje congiuntivo; tai priimtina neformaliai, bet gera mokytis taisyklingų formų.
- Kai vertinate, ar naudoti congiuntivo, klauskite: ar tai yra faktas ar mano jausmas/abejonė/nuomonė? Jei antra — congiuntivo.

Naudingi palyginimai su lietuvių kalba

- Lietuvių kalboje dažnai naudojamas junginys "kad" + indikatyvas arba sąlyginis (pvz., "Man gaila, kad tu negalėjai atvykti"). Italų kalboje tokiais atvejais dažniausiai vartojamas congiuntivo: "Mi dispiace che tu non abbia potuto venire."
- Tai reiškia, kad lietuvių kalbos „kad“ dažnai atlieka tiek indikatyvo, tiek subjunktinio funkciją italų kalboje. Todėl, verčiant į italų, būkite dėmesingi: jei veiksmas yra subjektyvus arba nepatvirtintas, vartokite congiuntivo.

Greitas praktinis vadovas (santrauka)]

- Ar pagrindinė dalis reiškia jausmą, emociją, stebėjimą ar abejonę? Jei taip → congiuntivo.
- Jei pagrindinė dalis yra dabar / ateitis:
- tuo pačiu metu arba vėliau → congiuntivo presente
- jau įvykęs veiksmas → congiuntivo passato
- Jei pagrindinė dalis yra praeityje:
- tuo pačiu metu → congiuntivo imperfetto
- įvykęs anksčiau → congiuntivo trapassato

Pavyzdžių rinkinys (trumpai):
- Sono felice che tu sia qui. — Džiaugiuosi, kad tu čia esi.
- Ho paura che piova. — Bijau, kad lyja/bus lietus.
- Dubito che abbia detto la verità. — Abejoju, ar jis pasakė tiesą.
- Ero felice che tu venissi. — Buvau laimingas, kad tu atėjai.
- Sarebbe bello che lei potesse venire. — Būtų gražu, kad ji galėtų atvykti.

Glosarijus

- Congiuntivo (subjunctive) — nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, jausmus, abejonę ar pageidavimus.
- Congiuntivo presente — dabartinis subjunktivas (es.: che io parli).
- Congiuntivo passato — sudėtinis praėjusio laiko subjunktivas (es.: che io abbia parlato / che io sia andato).
- Congiuntivo imperfetto — praeities subjunktivas, kuris perteikia veiksmą tuo pačiu laiku praeityje arba hipotetinį veiksmą (es.: che io parlassi).
- Congiuntivo trapassato — sudėtinis anksčiau įvykusio veiksmo subjunktivas (es.: che io avessi parlato / fossi andato).
- Ausiliare (ausiliare) — pagalbinis veiksmažodis (essere arba avere), naudojamas sudėtinių laikų sudarymui.
- Participio passato — praeities dalyvis (pvz., parlato, arrivato).

Jeigu norite, galiu parengti trumpą lentelę su dažniausių veiksmažodžių congiuntivo formomis arba daugiau pavyzdžių iš kasdienių situacijų (el. laiškų, pokalbių, pranešimų).