Praeities infinitivas ir praeities gerundijus

Kas yra praeities infinityvas (infinito passato) ir praeities gerundijus (gerundio passato)?

Praeities infinityvas (ital. infinito passato) ir praeities gerundijus (ital. gerundio passato) yra sudėtinės, netiesioginės (non-finite) italų kalbos veiksmažodžio formos. Abi nurodo veiksmą, kuris įvyko anksčiau už kitą sakinio veiksmą. Skiriasi jų sintaksinė funkcija:

- Praeities infinityvas dažniau naudojamas kaip papildinys po kitų veiksmažodžių, po tam tikrų prielinkščių ar žodžių (pvz., dopo, prima di, di). Jis reiškia „having done / to have done“.
- Praeities gerundijus dažniau naudojamas kaip šalutinis prielinksnis ar apibūdinimas (priežastis, sąlyga, laikas): „having done / since / because having done“.

Abu sudaromi iš pagalbinio veiksmažodžio avere arba essere formos + participio passato (būtojo dalyvio). Pavyzdžiui: avere mangiato → aver mangiato (infinito passato), avendo mangiato (gerundio passato); essere andato → essere andato (infinito passato), essendo andato (gerundio passato).

Kada vartoti praeities infinityvą?

Praeities infinityvas vartojamas dažniausiai šiais atvejais:

- Po veiksmažodžių, kurie valdo infinityvą (pvz., dire, sperare, pensare, credere):
- Ha detto di essere stato male. (Jis sakė, kad sirgo.)
- Penso di aver capito. (Manau, kad supratau.)

- Po prielinkių, kai norime pabrėžti, kad veiksmas įvyko anksčiau (ypač su dopo / prima di):
- Dopo aver mangiato, siamo usciti. (Po to, kai pavalgėme, išėjome.)
- Prima di essere partiti, avevamo controllato i documenti. (Prieš išvykdami, patikrinome dokumentus.)

- Po modalinių veiksmažodžių (potere, dovere, volere) norint nurodyti praeities galimybę ar veiksmą, kurį tikėjomės atlikti:
- Potrebbe aver sbagliato. (Gali būti, kad suklydo.)
- Avrei voluto averlo visto. (Būčiau norėjęs jį pamatyti / norėjau būti jį mačiusi — niuansai su sakinio kontekstu.)

- Raportinėje kalboje (indirect speech):
- Ha dichiarato di aver visto l’incidente. (Jis pareiškė, kad matė avariją.)

Kaip sudaromas praeities infinityvas (infinito passato)?

Formulė:
- Infinito di avere + participio passato → avere/aver + participio (pavyzdys: aver mangiato / avere mangiato)
- Infinito di essere + participio passato → essere + participio (pavyzdys: essere arrivato)

Pastaba dėl trumpesnės formos: kartais literatūroje ar kalbant sutrumpinama į aver + participio (aver fatto), tačiau sinonimiška forma yra avere + participio.

Pavyzdžiai:
- Mi dispiace di non averti visto. (Gaila, kad tavęs nemačiau.)
- Penso di essere arrivato in tempo. (Manau, kad atvykau laiku.)
- Dicono di aver lavorato tutta la notte. (Sako, kad dirbo visą naktį.)

Ką daryti su įvardžiais (clitics)?
- Daiktavardžio įvardis (lo, la, li, le, mi, ti…) dažnai prisijungia prie pagalbinio žodžio infinityvo gale: di averla vista, di averlo sentito.
- Dichiaro di averla vista ieri. (Tvirtinu, kad mačiau ją vakar.)

Kaip sudaromas praeities gerundijus (gerundio passato)?

Formulė:
- Gerundio di avere + participio passato → avendo + participio (pavyzdžiui, avendo mangiato)
- Gerundio di essere + participio passato → essendo + participio (pavyzdžiui, essendo arrivato)

Funkcija: gerundio passato veikia kaip adverbialinė konstrukcija (paaiškina priežastį, sąlygą, laiką ar palyginimą). Dažniausios reikšmės: priežastis (nes / kadangi), sąlyga (jei), laikas (kai / po to, kai veiksmas jau įvyko).

Pavyzdžiai:
- Avendo finito il lavoro, sono andato a casa. (Kadangi baigiau darbą, nuėjau namo.)
- Non essendo stato avvertito, non sono venuto. (Kadangi nebuvau įspėtas, neatejau.)
- Essendo partita tardi, ha perso il treno. (Išvykusi vėliau, ji praleido traukinį.)

Įvardžių (clitics) vieta gerundijuje
- Įvardžiai gali būti prisegami prie gerundijaus (avendola vista, essendosi svegliato), bet šios formos kartais skamba literatūriškai. Dažniau vartojama kita konstrukcija ar įvardis dedamas prieš pagrindinį veiksmažodį.
- Avendola vista, posso confermare che è arrivata. (Kadangi ją mačiau, galiu patvirtinti, kad ji atvyko.)

Kada naudoti avere ir kada essere kaip pagalbinį veiksmažodį?

Taisyklė trumpai: pagalbinis veiksmažodis praeities infinityve ir gerundijuje yra tas pats, kurį verbas naudoja sudėtinėse laiko formose (passato prossimo):

- Verbs, kurie ima essere: judėjimo veiksmažodžiai (andare, venire, partire, arrivare), grįžimo ar būvimo pokyčių veiksmai (nascere, morire, crescere), taip pat veiksmažodžiai su atspindine forma (alzarsi, sentirsi). Example:
- essere andato → di essere andato / essendo andato
- Essendo arrivata in ritardo, ha perso la lezione. (Būdama pavėlavusi ji praleido pamoką.)

- Verbs, kurie ima avere: dauguma pereinamųjų (transitive) veiksmažodžių ir kai kurie netransityvūs veiksmažodžiai:
- avere mangiato → di aver mangiato / avendo mangiato
- Ha detto di aver lavorato molto. (Jis sakė, kad daug dirbo.)

Yra išimčių ir vartosenos niuansų (kai kurie veiksmažodžiai gali vartoti abu pagalbinius priklausomai nuo konteksto, pvz., salire, scendere, correre). Šias specifikas mokykitės po truputį, daugiausia per pavyzdžius.

Sutarimas (agreement) — kada dalyvis keičia galūnę?

- Jei pagalbinis yra essere, participio passato sutampa su subjektu pagal gimines ir skaičių (kaip ir passato prossimo):
- Penso di essere arrivato. (vyras)
- Penso di essere arrivata. (moteris)
- Pensiamo di essere arrivati / arrivate. (mes vyrai / mes moterys)

- Jei pagalbinis yra avere, participio paprastai nesutampa su subjektu:
- Dicono di aver lavorato tutto il giorno. (Nesuderinama: participio lavorato stovi bendroje formoje.)

Pastaba: sutapimas (agreement) kartais priklauso nuo to, ar aiškiai identifikuojamas infinityvo/gerundijaus subjektas. Jei kontekstas rodo, kam veiksmas priklauso, dalyvis dažnai suderinamas.

Skirtumai tarp praeities infinityvo ir praeities gerundijaus

- Sintaksė: infinityvas dažnai yra objekto ar pilno papildinio funkcijoje po veiksmažodžių ar prielinkių (pensare di..., sperare di..., dopo...), o gerundijus daiktovaizdžio / šalutinės priežasties funkcijoje (since/ because / having done).

- Stilius: gerundijus labiau veikia kaip trumpa šalutinė sakinio dalis (dažnai vietoje subordinatei su perché, poiché, dato che), o infinityvas dažniau priklauso sakinio viduje kaip nominalinis veiksmažodis.

Pavyzdys (tas pats turinys, skirtinga konstrukcija):
- Avendo studiato molto, ha passato l’esame. (Kadangi daug mokėsi, išlaikė egzaminą.)
- È felice di aver studiato molto. (Jis džiaugiasi, kad daug mokėsi.)

Daug pavyzdžių pagal situacijas

Infinito passato po dažnai vartojamų veiksmažodžių

- Mi dispiace di non averti avvertito. (Gaila, kad tavęs neįspėjau.)
- Ha detto di essere stato malato. (Jis sakė, kad sirgo.)
- Spero di aver fatto la scelta giusta. (Tikiuosi, kad padariau teisingą sprendimą.)
- Non credo di aver capito bene. (Nemanau, kad gerai supratau.)

Infinito passato po prielinkių (dopo, prima di) ir panašiai

- Dopo aver finito, siamo andati a cena. (Baigę, nuėjome valgyti.)
- Prima di essere partiti, abbiamo controllato le valigie. (Prieš išvykdami, patikrinome lagaminus.)
- È tornato a casa dopo essere stato in ospedale. (Jis grįžo namo po buvimo ligoninėje.)

Gerundio passato kaip priežastis / sąlyga / laikas

- Avendo risparmiato abbastanza, abbiamo comprato una casa. (Kadangi sutaupėme pakankamai, nusipirkome namą.)
- Non essendo informato, ha risposto male. (Kadangi nebuvo informuotas, jis blogai atsakė.)
- Essendo arrivati tardi, abbiamo perso l’inizio dello spettacolo. (Išvykę vėlai, praleidome spektaklio pradžią.)

Modal verbs + infinito passato (galimybė / spekuliacija apie praeitį)

- Potrebbe aver dimenticato le chiavi. (Gali būti, kad pamiršo raktus.)
- Avresti potuto chiamare prima. (Būtum galėjęs paskambinti anksčiau.)
- Potevano aver sbagliato strada. (Gali būti, kad jie nuvažiavo neteisingu keliu.)

Raportinė kalba / sakinių su „di“

- Ha ammesso di aver preso i soldi. (Jis pripažino, kad paėmė pinigus.)
- Pensiamo di essere stati fraintesi. (Manome, kad mus buvo nesuprasta.)

Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti

1) Netinkamas pagalbinio veiksmažodžio pasirinkimas

Klaida: *Ho andato a casa.*
Korektas: *Sono andato a casa.*

Patikrinkite: jei veiksmažodis praeityje naudoja essere (judėjimas, refleksiniai ir pokyčio veiksmai), tai ir infinityve/gerundijuje naudokite essere.

2) Užmirštamas sutarimas (agreement) su essere

Klaida: (moteris sakytų) *Penso di essere arrivato in ritardo.*
Korektas: *Penso di essere arrivata in ritardo.*

Jeigu subjektas yra aiškus ir moteriškos giminės, participio klinga pagal giminę ir skaičių.

3) Vartojimas vietoje lietuviškų dalyvių (kaip versti į lietuvių kalbą)

Itališkai: *Avendo mangiato, non avevo fame.*
Lietuviškai: „Pavalgęs (buvau) – nebuvau alkas“ arba „Kadangi buvau pavalgęs, nebuvau alkanas.“

Patarimas: lietuvių trumpasis dalyvis (pavalgęs, padaręs) daugeliu atvejų atitinka italų gerundio passato arba infinito passato. Vertimo pasirinkimas priklauso nuo sakinio funkcijos.

4) Netinkamas įvardžių (clitics) prisegimas

Dažna klaida – prisisegti įvardį neteisingai arba jo nepaisyti. Teisingai:
- Dico di averla vista. (Sakau, kad ją mačiau.)
- Avendola vista, posso confermare… (Kadangi ją mačiau, galiu patvirtinti…)

Trumpas žodynėlis (glosarijus)

- Infinito / Infinitivas: pagrindinis neveikiamasis veiksmažodžio vardas (piacere → piacere).
- Infinito passato / Praeities infinityvas: sudėtinė infinityvo forma (avere/essere + participio passato).
- Gerundio / Gerundijus: nevienareikšmis veiksmažodžio prieveiksmis (parlando = kalbėdamas).
- Gerundio passato / Praeities gerundijus: gerundijus su participio, reiškiantis veiksmą įvykusį anksčiau (avendo parlato = būdamas pasibaigęs kalbėti).
- Participio passato / Būtojo dalyvis: pvz., mangiato, andato, fatto.
- Ausiliare / Pagalbinis veiksmažodis: avere arba essere.

Santrauka — greitos taisyklės

- Infinito passato ir gerundio passato rodo, kad vienas veiksmas įvyko anksčiau už kitą.
- Infinito passato: dažniau po veiksmažodžių, prielinkių (di, dopo, prima di) ir modalinių formų.
- Gerundio passato: veikia kaip priežasties/sąlygos/laiko šalutinis sakinys.
- Naudokite tą patį pagalbinį veiksmažodį (avere/essere), kurį tas veiksmažodis reikalauja passato prossimo.
- Jei pagalbinis = essere → participio sutaps su subjektu pagal giminę ir skaičių; jei avere → paprastai nesutaps.

Baigdami: skaitykite, klauskite ir mokykitės per pavyzdžius — italų kalboje šias formas geriausia „jausti“ per dažną skaitymą ir klausymą. Jei norite, galiu parengti daugiau teminių pavyzdžių (pvz., tik su potere/dovere/volere, arba tik refleksinėms formoms).