Nuosavybiniai būdvardžiai

Nuosavybiniai būdvardžiai italų kalboje (aggettivi possessivi)

Kas yra nuosavybiniai būdvardžiai?

Nuosavybiniai būdvardžiai (italų: aggettivi possessivi) yra žodžiai, kurie rodo, kam priklauso kažkas arba kaip kas susiję su kuo (mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų). Jie atsako į klausimą „kieno?“ (it. di chi?). Pavyzdžiai:

- Il mio libro. — Mano knyga.
- La tua casa. — Tavo namas.
- I suoi amici. — Jo/jos draugai.

Kada ir kodėl vartojami?

Italų kalboje nuosavybiniai būdvardžiai vartojami, kai reikia nurodyti nuosavybę, šeimyninius ryšius arba kitokį priklausymą:

- Daiktas: Il mio telefono è scarico. — Mano telefonas išsikrovė.
- Santykis: Mia sorella vive a Milano. — Mano sesuo gyvena Milane.
- Priedėlis/priskyrimas: Il nostro progetto parte domani. — Mūsų projektas prasideda rytoj.

Kaip jie sudaromi? Formos

Pagrindinės formos (atitinka daiktavardžio giminę ir skaičių)

- 1 asmuo (mano): mio (vyr. sg.), mia (mot. sg.), miei (vyr. pl.), mie (mot. pl.).
- il mio libro — mano knyga
- la mia casa — mano namas
- i miei amici — mano draugai
- le mie amiche — mano draugės

- 2 asmuo (tavo): tuo / tua / tuoi / tue
- il tuo cane — tavo šuo
- la tua macchina — tavo mašina
- i tuoi genitori — tavo tėvai

- 3 asmuo (jo/jos): suo / sua / suoi / sue
- il suo cappello — jo/jos skrybėlė
- la sua idea — jo/jos idėja
- i suoi studenti — jo/jos studentai

- 1 mes (mūsų): nostro / nostra / nostri / nostre
- il nostro ufficio — mūsų kabinetas
- le nostre valigie — mūsų lagaminai

- 2 jūs (jūsų): vostro / vostra / vostri / vostre
- la vostra casa — jūsų namas
- i vostri libri — jūsų knygos

- 3 jie/jos (jų): loro (NEKEIČIA FORMOS, visuomet "loro")
- il loro figlio — jų sūnus
- le loro idee — jų idėjos

Svarbūs pastabos apie formą

- Nuosavybinis būdvardis derinasi su turimo daiktavardžio gimine ir skaičiumi, ne su turėtoju. Pvz.: "la sua macchina" reiškia „jo arba jos mašina“ (sua sutampa su macchina — mot. sg.).
- "Loro" yra invariable: visada "loro", bet straipsnis būtinai vartojamas: "il loro cane", o ne *"loro cane".
- Trečiojo asmens formos (suo/sua) yra dviprasmiškos: gali reikšti "his" arba "her" anglų kalboje. Norint išvengti neaiškumo, dažnai renkasi konstrukciją su "di" (la casa di Maria).
- Formalioje kalboje mandagiam Jūs (Lei) priklausomybės būdvardis kartais rašomas didžiąja raide: "Il Suo documento" (laiške), kad būtų aiškiau, jog kalbama apie kreipimąsi į Jūs (mandagumo forma).

Su kokiais žodžiais sutampa giminė ir skaičius?

Nuosavybinis būdvardis sutampa su daiktavardžio (t. y. to, kas yra turima) gimine ir skaičiumi:

- Il mio fratello (vyr. sg.)
- La mia sorella (mot. sg.)
- I miei fratelli (vyr. pl.)
- Le mie sorelle (mot. pl.)

Priminkite: nuosavybinis būdvardis nekinta pagal turėtojo giminę/ skaičių, o pagal turimo daiktavardžio.

Ar reikia vartoti straipsnį (il/la/i/le)?

Bendroji taisyklė

Dažniausiai nuosavybinis būdvardis vartojamas kartu su apibrėžtąja straipsnio forma:

- il mio libro, la tua penna, i nostri amici, le vostre valigie.

Išimtis – artimiausi šeimos nariai (vienaskaita, nenurodyta papildomu žodžiu)

Su vienaskaitos, nenurodytomis (nenukomplektuotomis) artimomis šeimos narėmis straipsnis paprastai NENUSIRAIŠO:

- mio padre (mano tėvas), mia madre (mano mama), tuo fratello (tavo brolis).

Tačiau straipsnis vėl reikalingas, jeigu:

- šeimos narys yra modifikuojamas: la mia cara madre (mano brangi mama), il mio unico fratello (mano vienintelis brolis);
- vartojamas daugiskaitoje: i miei genitori (mano tėvai);
- kalbama apie kitų šeimą (ne savo) ar reikia pabrėžti aiškumą.

"Loro" taisyklė

"Loro" visuomet vartojamas su straipsniu: il loro ufficio, le loro idee.

Koks straipsnio formas pasirinkti (il/lo/l')?

Italų kalboje straipsnio forma priklauso nuo žodžio, KURIAM jis stovi TIESIOGIAI priešais. Tai reiškia:

- Kai straipsnis stovi prieš nuosavybinį būdvardį: straipsnis derinamas su pačiu būdvardžiu.
- il mio zio ("il" todėl, kad jis stovi prieš "mio", kurio pradžia yra /m/)
- l'amico mio (jei straipsnis būtų prieš "amico", tada vartojama elizija)

- Kai straipsnis yra prieš daiktavardį (t.y. struktūra: straipsnis + daiktavardis + nuosavybinis), straipsnio forma priklauso nuo daiktavardžio:
- lo zio mio ("lo" todėl, kad stovi prieš "zio", prasidedantį z)
- l'amico mio ("l'" prieš vokalą)

Abi konstrukcijos dažnai yra teisingos ir paplitusios, pvz. "il mio zio" = "lo zio mio".

Padėtis: prieš ar po daiktavardžio?

- Daugeliu atvejų nuosavybinis būdvardis stovi PRIEŠ daiktavardį: il mio libro, la sua casa.
- Tačiau galimas ir padėtis PO daiktavardžio. Tokiu atveju dažnai keičiasi reikšmė ar pabrėžiama:
- Un amico mio — vienas iš mano draugų ("vienas mano draugų").
- Figlio mio! — švelnus kreipinys: "Sūnau mano!" (vocative, sentimentas).

Po daiktavardžio padėtas nuosavybinis būdvardis dažnai reiškia "vienas iš ..." arba yra stilistinis/akcentuojantis poslinkis.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

- Netinkama giminės/skaičiaus forma: *il mia libro → il mio libro.
- Straipsnio pamiršimas/neteisingas vartojimas: *loro casa → la loro casa ("loro" visada su straipsniu).
- Pamirštama, kad nuosavybės būdvardis sutampa su daiktavardžiu (ne su turėtoju): *Sua amici (kai reikia i suoi arba le sue priklausomai nuo daiktavardžio).
- "Suo" paini: "la sua casa" gali reikšti "jo" arba "jos". Jei neaišku, pageidautina sakyti "la casa di Marco/di Maria".
- Maiuskalės naudojimas: didžioji raidė Suo/Sua dažnai vartojama laiškuose mandagumo formai, bet tai neturi įtakos gramatikai.

Palyginimas su lietuvių kalba

- Lietuvių kalboje nėra straipsnių (the/a), todėl šios italų taisyklės (straipsnio reikalavimas) neegzistuoja. Pvz.: ital. "il mio libro" = liet. "mano knyga" (be straipsnio).
- Lietuvių nuosavybiniai žodžiai (mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų) paprastai nekeičia formos pagal daiktavardžio giminę ar skaičių, o italų — keičiasi (mio/mia/miei/mie).
- Lietuvos kalboje nėra dviprasmybės, kurią sukelia italų "suo" (jo arba jos): lietuviškai rašoma aiškiai "jo" arba "jos".

Pavyzdys:
- It.: La sua macchina è nuova. — (gali reikšti oro: jo arba jos namas)
- Lt.: Jo mašina nauja / Jos mašina nauja (aišku, kam priklauso).

Santrauka — ką svarbu atsiminti

- Nuosavybiniai būdvardžiai itališkai sutampa su daiktavardžio gimine ir skaičiumi (mio/mia/miei/mie ir kt.).
- Daugeliu atvejų prieš nuosavybinį būdvardį stovi apibrėžtasis straipsnis (il, la, i, le), IŠSKYRUS: vienaskaitinius, nenurodytus artimus šeimos narius (mio padre, mia madre).
- "Loro" yra invariable ir visuomet vartojamas su straipsniu: il loro, le loro.
- Straipsnio forma priklauso nuo žodžio, kuriam jis stovi tiesiogiai priešais: "il mio zio" vs "lo zio mio".
- "Suo" gali būti dviprasmiškas; norint aiškumo, patartina vartoti "di + vardas" (la casa di Maria).

Žodynėlis (trumpai)

- Nuosavybinis būdvardis = aggettivo possessivo (būdvardis, rodantis priklausymą).
- Straipsnis = articolo (apibrėžtasis žodis: il, lo, l', la, i, gli, le).
- Giminė = genere (vyr. — maschile, mot. — femminile).
- Skaičius = numero (vientisumas — singolare, daugiskaita — plurale).

Išsamūs pavyzdžiai (daugiau praktinių sakinių)

- Il mio libro è sul tavolo. — Mano knyga yra ant stalo.
- La mia macchina è parcheggiata davanti a casa. — Mano mašina pastatyta prie namo.
- I miei amici arriveranno stasera. — Mano draugai atvyks šį vakarą.
- Le mie amiche studiano lingue. — Mano draugės mokosi kalbų.
- Mio padre lavora in ospedale. — Mano tėvas dirba ligoninėje. (be straipsnio: artimo šeimos nario išimtis)
- I miei genitori vivono lontano. — Mano tėvai gyvena toli. (daugiskaita: straipsnis reikalingas)
- Il tuo telefono suona. — Tavo telefonas skambina.
- Ha dimenticato la sua borsa. — Jis/ji pamiršo savo krepšį. (suo = jo arba jos)
- La casa di Marco è grande. — Marko namas yra didelis. (aiškumas vietoje "la sua casa")
- Il nostro insegnante è molto gentile. — Mūsų mokytojas yra labai malonus.
- Vado al mio ufficio. — Einu į savo kabinetą. (a + il = al)
- Parlo del mio progetto con i colleghi. — Aš kalbu apie savo projektą su kolegomis. (di + il = del)
- Ho incontrato un amico mio in centro. — Mieste sutikau vieną savo draugą. (po daiktavardžio: vienas iš mano draugų)
- Figlio mio, vieni qui! — Sūnau mano, ateik čia!
- Il loro cane è molto buono. — Jų šuo yra labai geras.
- Non dimenticare i vostri documenti. — Nepamirškite savo dokumentų.
- La sua risposta non è chiara: è la risposta di Lui o di Lei? — Jo/jos atsakymas nėra aiškus: ar tai jo ar jos?
- Gentile Signora, Le invio i documenti e La ringrazio per la Sua attenzione. — Gerb. ponia, siunčiu Jums dokumentus ir dėkoju už Jūsų dėmesį. (Su/Le/Sua didžiosiomis raidėmis mandagumo formai)

Jeigu reikia, galiu parengti trumpą lentelę arba papildomų pavyzdžių grupei (pvz., tik familiariams, tik formaliems sakiniams arba tik sakiniams su prepozicijomis).