Neformalusis įsakyminis būdas

Italų kalbos neformalusis įsakyminis (Informal imperative)

Neformalusis įsakyminis (ital. imperativo informale) – tai veiksmažodžio nuosaka, kurios vartojame, kai duodame nurodymus, prašome, patariame ar kviečiame žmones, su kuriais bendraujame neformaliai (draugai, šeima, vaikai). Šiame straipsnyje aiškinsime, kada ir kodėl vartoti neformalųjį įsakyminį, kaip jis formuojamas įvairiems asmenims (tu, voi, noi), kaip su juo elgtis su įvardžiais (mi, ti, lo ir kt.), ir pateiksime daug natūralių pavyzdžių.

Kada naudoti neformalųjį įsakyminį?

Neformalųjį įsakyminį vartokite, kai:
- Duodate tiesioginį nurodymą (komandą) žmogui, kuriam sakote „tu“. Pvz.: "Vai a letto!" (Eik miegoti!).
- Prašote arba raginat ką nors padaryti draugiškai: "Passami il sale, per favore." (Paduok man druską, prašau.)
- Duodate patarimą arba paraginate: "Studia di più." (Mokykis daugiau.)
- Kviečiate arba siūlote veiklą su "noi" (mes) – tai tokiu atveju naudojamas mūsų (noi) įsakyminis: "Andiamo!" (Eikime!).

Svarbu: italų kalboje formalus kreipinys į vieną asmenį yra „Lei“ (3-ias asmuo vienaskaita), o ne „Voi“ kaip lietuviškame „Jūs“. Jei norite mandagiai kreiptis, reikia vartoti kitokią formą (apie skirtumus žemiau).

Kaip formuoti teigiamą (affirmative) neformalųjį įsakyminį?

Pavyzdžiai:
- Parlare (kalbėti) → Parla! (Kalbėk!)
- Mangiare (valgyti) → Mangia! (Valgyk!)
- Leggere (skaityti) → Leggi! (Skaityk!)
- Prendere (imti) → Prendi! (Imk!)
- Dormire (miegoti) → Dormi! (Miegok!)
- Capire (suprasti, -isc) → Capisci! (Suprask!)

Dažniausios klaidos:
- Sumaišyti su mandagiu „Lei“ (žr. toliau): "Parli!" yra mandagus („Lei“) įsakyminis, o "Parla!" – neformalus.

Pavyzdžiai:
- Parlare → Parlate! (Kalbėkite!)
- Prendere → Prendete! (Imkite!)
- Dormire → Dormite! (Miegokite!)

Pavyzdžiai:
- Andare → Andiamo! (Eikime!)
- Mangiare → Mangiamo! (Pavalgykime!)
- Studiare → Studiamo! (Studijuokime / Mokykimės!)

Keletas neretų netaisyklingų (išskirtinių) formų:
Kai kurie dažni veiksmažodžiai turi specialias tu formos imperatyve:
- Essere → Sii! (Būk!)
- Avere → Abbi! (Turėk!)
- Sapere → Sappi! (Žinok!)
- Dare → (da' arba dai) – dažnai vartojama "Dai!" (Prašoma/ raginimas, priklausomai nuo konteksto), tačiau tradiciškai rašoma su apostrofu: "Da'!".
- Fare → Fai! (Daryk!)
- Andare → Vai! arba va'!
- Dire → Di'! (Pasakyk!)
- Stare → Stai! (Būk / lik!)

Priekaištas: kai kurie iš šių formų rašomoje kalboje žymimi apostrofu arba akcentu (pvz., di', fa'), bet dažnai mokiniai geriau išmoksta naudoti įprastas formos versijas: "vai", "fai", "dai".

Kaip formuoti neigiamą (negative) įsakyminį?

Tu (neigiamas):"non" + infinitive
- Dėl istorinės priežasties neigiamas įsakymas tu forma formuojamas su "non" + infinitivu, o ne su įprastu imperatyvo tu formatu.

Pavyzdžiai:
- Non parlare! (Nekalbėk!) – (ne "Non parli!" jei kreipiatės į draugą)
- Non mangiare! (Nevalgyk!)
- Non prendere! (Neimk!)
- Non dormire! (Nemiegok!)

Lei, noi, voi (neigiamas):"non" + konjunktivo (presente congiuntivo)
- Tradiciškai mandagus (Lei) bei daugiskaitos formos (noi, voi) neigiamoje formoje naudojama pres. konjunktivo. Tai reiškia:
- Lei: Non parli! (Nemandagus/neformalus?) – adresuojant formaliojo kreipimosi atveju.
- Noi: Non parliamo! arba formalus reiškinys (dažnai sutampa su indikatyvu)
- Voi: Non parliate! (Ne kalbėkite!) – subjunktivo forma (ne "non parlate")

Pavyzdžiai:
- Non parli! (Prašome / Draudžiame mandagiai vienam asmeniui (Lei))
- Non parliamo! (Nepalikime) arba "Non andiamo!" – neiti
- Non parliate! (Nekalbėkite!) – kreipiantis į grupę

Pastaba: kalbamojoje italų kalboje dažnai girdėsite ir "non parlate!", "non prendete!" ir pan. – tai vartojama kasdieniame žargone, tačiau gramatine prasme variante su subjunktivu laikoma „teisingesne“ (ypač rašytinėje arba oficialioje kalboje).

Įvardžių (objekto ir atspindžių) vartojimas su imperatyvu

Vienas iš didžiausių uždavinių mokantis italų imperatyvo – įvardžių padėtis (kur dėti daiktavardžio įvardį: me, lo, la, ci, vi, ne, ir pan.).

Pagrindinis principas:
- Teigiamas imperatyvas: įvardžiai PRIKLIMPA prie veiksmažodžio galo (enclitikai). Pvz.: "Dimmi" (Pasakyk man), "Dimmelo" (Pasakyk man jį / Pasakyk man tai).
- Neigiamas imperatyvas (tu): "non" + infinitive; įvardis dažniausiai pritvirtinamas prie infinitivo: "Non dirmelo" arba galima ir "Non me lo dire". Standartiškiau: "Non dirmelo".
- Mandagus imperatyvas (Lei): įvardis dedamas PRIEŠ veiksmažodį (proclitikai): "Mi dica la verità." (Pasakykite man tiesą.)

Pavyzdžiai – teigiamas (ENCLITIKA):
- Dammi il libro. / Dammelo. (Duok man knygą. / Duok man ją.)
- Portami l'acqua. / Portamela. (Atnešk man vandenį. / Atnešk man jį.)
- Dimmi la verità. / Dimmela. (Pasakyk man tiesą. / Pasakyk man ją.)
- Lavati le mani. / Lavatele. (Nusiplauk rankas. / Nusiplauk jas.)

Pavyzdžiai – neigiamas (tu):
- Non dirmelo! (Nemanžyk man to / Nepranešk man to.)
- Non toccarlo! arba Non toccarlo! (Nelikite jo liesti -> Neliesti jo!)
- Non scordarti di pagare. arba Non scordarti di pagarlo. (Nepamiršk sumokėti.)

Pavyzdžiai – mandagus (Lei):
- Mi dica la verità, per favore. (Pasakykite man tiesą, prašau.)
- Non me lo porti, per favore. (Nenuneškite man jo, prašau.)

Keli papildomi patarimai dėl įvardžių:
- Kai turime kelis įvardžius, jų eiliškumas yra: tarimas/indirektinis (mi/ti/ci/vi/Le) + tiesioginis (lo/la/li/le) → pvz., "dammelo" (da + mi + lo → dammelo). Internete arba gramatikos vadovėliuose rasite taisykles apie „r“ arba „m“ dvigubinimą (pavyzdžiui, da + mi → dammi).
- "Ne" įvardis (ne) paprastai pritvirtinamas prie teigiamo imperatyvo: "Prendine due!" (Paimk dviejų!).

Atkreipkite dėmesį į dažniausias klaidas

1) Neigiamo "tu" klaida:
- Klaida: "Non parli!" (jei kreipiatės į draugą) → tai bus neteisinga arba suprantama kaip mandagumo forma. Tinkamai: "Non parlare!" (Ne kalbėk!).

2) Maišymas tarp "parla" ir "parli":
- "Parla!" – neformalus tu. "Parli!" – mandagus (Lei). Daugelis mokinių sumaišo šias formas ir netyčia mandagiai ar atvirkščiai.

3) Įvardžių vietos klaidos:
- Teisingai: "Dimmelo!"; klaidinga: "Mi lo dimmi!" arba "Me lo dici!" (tai gali skambėti, bet nepriimtina kaip teigiamas imperatyvas).

4) Negalima tiesiog pridėti "non" prie teigiamo imperatyvo tu:
- Klaida: "Non parla!" (jei draugas). Taisyklinga: "Non parlare!". (Nors rašytinėje kalboje "non parli" gali būti suprantama kaip mandagi forma.)

5) "Voi" neigiamoje formoje – subjunktivas vs. indikatyvas:
- Gramatinė taisyklė: laikykitės subjunktivo: "Non parliate!" (ne "non parlate!"). Tačiau žodyne arba šnekamojoje kalboje dažnai sutinkama "non parlate!".

Pavyzdžių rinkinys – visos pagrindinės situacijos

Pagrindiniai įsakymai (tu):
- Vienk. teig.: "Parla piano, per favore." – (Kalbėk tyliau, prašau.)
- Vienk. teig.: "Apri la finestra!" – (Atidaryk langą!)
- Vienk. teig.: "Portami l'acqua!" – (Atnešk man vandenį!)
- Vienk. teig.: "Sii paziente." – (Būk kantrus.)
- Vienk. neig.: "Non fumare qui." – (Nerūkyk čia.)
- Vienk. neig. su įvardžiu: "Non dirmelo!" – (Nesakyk man to.)

Pagrindiniai įsakymai (voi – kreipiantis į grupę):
- "Parlate italiano!" – (Kalbėkite itališkai!)
- "Sedetevi, per favore." – (Sėskitės, prašau.)
- Neigiamas (rekomenduojama forma): "Non parliate durante la lezione." – (Nekalbėkite pamokos metu.)

Pasiūlymai / kvietimai (noi):
- "Andiamo al cinema!" – (Eikime į kiną!)
- "Mangiamo qualcosa." – (Pavalgykime ką nors.)
- Neigiamas: "Non fumiamo qui." – (Nėra kur rūkyti čia.)

Mandagus kreipinys (Lei) – kontrastas su neformaliu:
- Mandagus: "Parli più piano, per favore." – (Prašau, kalbėkite tyliau.) – čia "parli" yra susijęs su "Lei".
- Neformalus: "Parla più piano, per favore." – (Kalbėk tyliau, prašau.) – čia kreipiatės į draugą.

Įvardžių pavyzdžių rinkinys su aiškia vieta:
- Teigiamas (tu): "Dimmi la verità." / "Dimmela." – (Pasakyk man tiesą.)
- Teigiamas (tu) su dvigubais įvardžiais: "Dammelo!" – (Duok man jį!)
- Neigiamas (tu): "Non dirmelo!" – (Nesakyk man jo!)
- Teigiamas (voi): "Portatecele!" – (Atneškite mums jas!)
- Mandagus (Lei): "Mi dica il suo nome, per favore." – (Pasakykite man savo vardą, prašau.)

Santykis su lietuvių kalba – kuo panašu, kuo skiriasi?

- Panašumai: abi kalbos turi specialią nuosaką (įsakyminį) nurodymams, pavyzdžiui, lietuvių "Eik!" ir itališkas "Vai!" abiem atvejais duodamas nurodymas.
- Pagrindinis skirtumas: mandagumo forma. Lietuviškai dažnai vartojame "Jūs" (2 asmuo daug.), kad būtume mandagūs; italų kalboje formalusis vienaskaitos kreipinys yra "Lei" – bet jis veikia gramatiniu požiūriu kaip 3-ias asmuo. Todėl vietoj lietuviško "Jūs eikite" (kitaip tariant daugiskaita) italų mandagiam kreipimuisi reikia vartoti subjunktivą / 3-čią asmenį: "Vada" (iš eiti → formalus imperative: "Vada, per favore.") (sudėtingesnė tema; svarbu žinoti skirtumą).

Trumpi praktiniai patarimai (už ką dažniausiai paklausiama)

- Jei kreipiatės į draugą: naudokite "tu" formą (Parla!, Vai!, Fai!).
- Jei norite pasakyti "Don't + verb" draugui: naudokite "non + infinitive" (Non parlare!, Non fumare!).
- Dėkite asmeninius įvardžius prie galūnės teigiamame imperatyve (Dimmelo!, Portami!, Lavati!).
- Mokykitės keletą išskirtinių formų atmintinai: Sii, Abbi, Sappi, Vai, Di', Fai.
- Kai abejojate dėl mandagios formos, vartokite "Lei" formą (ji saugus variantas), bet atminkite, kad „Lei“ reikalauja subjunktivo / 3-osios asmens formos.

Santrauka ir žodynėlis (trumpas žodžių paaiškinimas)

- Imperativo informale = neformalusis įsakyminis = forma, kuria duodame nurodymus, raginimus ir patarimus žmonėms, su kuriais esame artimi.
- Teigiamas (tu): -are → 3-ias asmuo pres. ind.; -ere/-ire → 2-as asmuo pres. ind. (pvz., Parla!, Prendi!, Dormi!).
- Neigiamas (tu): "Non" + infinitive (pvz., Non parlare!).
- Teigiamas (voi): pres. ind. 2-os daug. (Parlate!).
- Neigiamas (voi): tradiciškai "non" + pres. congiuntivo (Non parliate!).

Žodynėlis:
- Imperativo / įsakyminis būdas – veiksmažodžio nuosaka nurodymams.
- Informale / neformalusis – skirta draugams, šeimai, pažįstamiems.
- Tu / voi / noi – 2-as vien., 2-as daug., 1-as daug. asmenys.
- Congiuntivo (subjunctive) – liet. subjunktivo atitikmuo; naudojamas formaliai neigiamam imperatyvui (bei mandagiam Lei imperatyvui).
- Enclitics / proclitics – įvardžių pamečiavimo vieta: teigiamo imperatyvo atveju įvardžiai pridedami prie veiksmažodžio galo (enclitics).

Jei norite, galiu paruošti trumpą sąrašą dažniausiai vartojamų komandų su vertimais ir paaiškinimais (pvz., virtuvėje, pamokoje, gatvėje) arba trumpą lentelę su tipiniais netaisyklingais veiksmažodžiais. Tik parašykite, kuri sritis jums įdomi.