Laikų nuoseklumas tariamojoje nuosakoje

Laikų nuoseklumas italų congiuntivo (tariamojoje nuosakoje)

Kas aptarsime: ką reiškia „laikų nuoseklumas“ congiuntivo, kada ir kodėl svarbu pasirinkti tinkamą konjunktivo laiką, kaip sudaromos congiuntivo formos ir daug pavyzdžių, kurie aiškiai parodo laiko santykius tarp pagrindinės ir šalutinės sakinių dalies.

Kas tai reiškia ir kodėl svarbu?

Laikų nuoseklumas (ital. consecutio temporum) reiškia taisyklių rinkinį, kurios nurodo, kokį congiuntivo (tariamosios nuosakos) laiką naudoti šalutiniuose sakiniuose, priklausomai nuo pagrindinio sakinio laiko. Kitaip sakant: pagrindinio veiksmo laikas lemia, ar šalutinėje dalyje vartosime congiuntivo presente, imperfetto, passato ar trapassato.

Kodėl tai svarbu? Teisingas laikų suderinimas padeda aiškiai nurodyti, ar veiksmas šalutinėje dalyje vyksta tuo pačiu metu, prieš ar po pagrindinio veiksmo. Neteisingas laiko pasirinkimas gali pakeisti sakinio prasmę arba skambėti netaisyklingai.

Kokios congiuntivo formos ir kaip jas sudaryti?

Italų kalboje svarbiausios congiuntivo formos:
- Congiuntivo presente (dabartis)
- Congiuntivo passato (sudėtinė, nurodo veiksmą, įvykusį prieš pagrindinį)
- Congiuntivo imperfetto (praeitis / būklė arba „ateitis praeityje“)
- Congiuntivo trapassato (sudėtinė praėjusio laiko forma – ankstesnis už imperfetto)

Trumpai, kaip jos sudaromos (keletas pagrindinių pavyzdžių):

- Congiuntivo presente (reguliarūs: parlare, credere, dormire)
- parlare: che io parli, che tu parli, che lui/lei parli, che noi parliamo, che voi parliate, che loro parlino
- credere: che io creda, che tu creda, che lui/lei creda, che noi crediamo, che voi crediate, che loro credano
- dormire: che io dorma, che tu dorma, che lui/lei dorma, che noi dormiamo, che voi dormiate, che loro dormano

- Congiuntivo passato = congiuntivo presente di ausiliaris (essere/avere) + participio passato
- Es.: che io abbia parlato; che tu sia andato/andata (atkreipkite dėmesį į dalyvio sutapimą su subjektu, kai naudojamas essere)

- Congiuntivo imperfetto (reguliarūs pavyzdžiai)
- parlare: che io parlassi, che tu parlassi, che lui/lei parlasse, che noi parlassimo, che voi parlaste, che loro parlassero
- credere: che io credessi, che tu credessi, che lui/lei credesse, che noi credessimo, che voi credeste, che loro credessero

- Congiuntivo trapassato = congiuntivo imperfetto di ausiliaris + participio passato
- Es.: che io avessi parlato; che tu fossi andato/andata

Svarbu: su „essere“ kaip pagalbine forma dalyvis derės pagal lytį ir skaičių (che lei sia andata, che loro siano andati), o su „avere“ – dalyvis paprastai nėra suderinamas.

Pagrindinės nuoseklumo taisyklės (kai rinktis kurį laiką)

Bendra schema (paprasta versija):
- Jeigu pagrindinis veiksmažodis yra dabarties, ateities ar dabarties būtojo (pvz., penso, spero, voglio, vorrei): šalutinis veiksmas, vykstantis tuo pačiu metu arba vėliau -> congiuntivo presente; šalutinis veiksmas, įvykęs anksčiau -> congiuntivo passato.
- Jeigu pagrindinis veiksmažodis yra praeities (pvz., pensavo, speravo, credevo, ho pensato): šalutinis veiksmas, vykęs tuo pačiu metu arba turėjęs įvykti vėliau nuo to praeities momento -> congiuntivo imperfetto; šalutinis veiksmas, įvykęs dar anksčiau -> congiuntivo trapassato.

Naudojant paprastesnį terminą — žiūrime, ar šalutinis veiksmas yra:
- Contemporaneous (tuo pačiu metu kaip pagrindinis)
- Anterior (įvyko anksčiau nei pagrindinis)
- Posterior (įvyks vėliau nei pagrindinis)

1) Pagrindinis laikas: dabartis / ateitis / kondicionalis (dabartis)
- Contemporaneous arba posterity: congiuntivo presente
- Pavyzdžiai:
- Penso che tu sia stanco. (Manau, kad tu esi pavargęs.)
- Spero che Maria venga domani. (Tikiuosi, kad Marija ateis rytoj.) — čia „venga" reiškia ateitį, bet vartoja congiuntivo presente
- Anterior: congiuntivo passato
- Pavyzdžiai:
- Credo che Maria abbia già finito il lavoro. (Manau, kad Marija jau baigė darbą.)
- Temo che lui non abbia capito. (Bijau, kad jis nesuprato.)

2) Pagrindinis laikas: praeitis (imperfetto, passato prossimo, passato remoto)
- Contemporaneous arba posterity (future in the past): congiuntivo imperfetto
- Pavyzdžiai:
- Pensavo che tu fossi stanco. (Maniau, kad tu esi / buvai pavargęs.)
- Speravamo che lui arrivasse in tempo. (Tikėjomės, kad jis atvyks laiku.) — „arrivasse" = ateitis, bet žvelgiant iš praeities
- Anterior: congiuntivo trapassato
- Pavyzdžiai:
- Pensavo che Maria avesse già finito. (Maniau, kad Marija jau buvo baigusi.)
- Non credevo che lui fosse partito. (Nemaniau, kad jis buvo išvykęs.)

3) Kondicionalas
- Condizionale presente (vorrei, vorremmo): dažnai šalutiniame sakinyje vartojamas congiuntivo imperfetto (norai / mandagūs pageidavimai)
- Pavyzdys: Vorrei che tu venissi. (Norėčiau, kad tu atvyktum.) — „venissi" = congiuntivo imperfetto
- Condizionale passato (avrei voluto): šalutiniame sakinyje -> congiuntivo trapassato
- Pavyzdys: Avrei voluto che tu fossi venuto. (Būčiau norėjęs, kad būtum atvykęs.)

Specifinės situacijos ir žodžiai, kuriuos verta atsiminti

Se (sąlyginiai)
- Dabarties netikra sąlyga: Se fossi ricco, comprerei una casa. (Jei būčiau turtingas, nusipirkčiau namą.) — „fossi" = congiuntivo imperfetto
- Praeities netikra sąlyga (contrary-to-fact past): Se avessi studiato, avresti passato l'esame. (Jei būtum mokęsis, būtum išlaikęs egzaminą.) — „avessi studiato" = congiuntivo trapassato

Vorrei / desidero / preferirei (norai, mandagumas)
- Vorrei che + congiuntivo imperfetto: Vorrei che tu venissi. (Norėčiau, kad tu ateitum.)
- Avrei voluto che + congiuntivo trapassato: Avrei voluto che tu fossi venuto. (Būčiau norėjęs, kad būtum atvykęs.)

Laiko junginiai: prima che / dopo che / finché / quando
- Prima che (prieš tai, kol) dažnai reikalauja congiuntivo, kai veiksmas dar neįvykęs:
- Fai i compiti prima che arrivi il professore. (Padaryk namų darbus prieš mokytojo atvykimą.) — „arrivi" = congiuntivo presente
- Partì prima che io arrivassi. (Jis išvyko prieš mano atvykimą.) — „arrivassi" = congiuntivo imperfetto
- Dopo che paprastai seka indicativo (po to, kai veiksmas jau įvyko):
- Dopo che è arrivato, abbiamo mangiato. (Po to, kai jis atvyko, valgėme.)
- Retai vartojamas congiuntivo su dopo che; daugeliu atvejų reikia indicativo.

Impersonal expressions (impersonalūs posakiai): è importante che / era necessario che/ è possibile che
- Dabartyje: È importante che tu sappia la verità. (Svarbu, kad tu žinotum tiesą.) — „sappia" = congiuntivo presente
- Praeityje: Era importante che tu sapessi la verità. (Buvo svarbu, kad tu žinotum tiesą.) — „sapessi" = congiuntivo imperfetto
- Galimybė praeityje: È possibile che lui abbia già telefonato. (Gali būti, kad jis jau paskambino.) — „abbia telefonato" = congiuntivo passato

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

- Naudoti indikatyvą vietoje congiuntivo, kai reikalaujama congiuntivo:
- Klaida: *Penso che lui è intelligente.
- Teisinga: Penso che lui sia intelligente. (Manau, kad jis yra protingas.)
Paaiškinimas: po „penso che" dažnai vartojamas congiuntivo, ypač kai išreiškiama subjektyvi nuomonė arba abejonė.

- Netinkamas congiuntivo passato / trapassato derinimas su pagrindiniu laiku:
- Klaida: *Pensavo che lui abbia finito.
- Teisinga: Pensavo che lui avesse finito. (Maniau, kad jis jau baigė.)
Paaiškinimas: kai pagrindinis veiksmas yra praeityje (pensavo), anksčiau įvykęs veiksmas turi trapassato (avere/essere imperfetto + participio).

- Naudoti congiuntivo imperfetto vietoje presente, kai pagrindinis laikas yra dabartis:
- Klaida: *Penso che tu venissi.
- Teisinga: Penso che tu venga. (Manau, kad tu ateisi / atvyksti.)
Paaiškinimas: congiuntivo imperfetto („venissi") rodo praeitį arba hipotetinį kontekstą; dabarties pagrindiniam laikui reikėtų congiuntivo presente.

- Nepakankamas dėmesys prie pagalbinio veiksmažodžio (essere/avere) pasirinkimo ir prie dalyvio sutapimo su subjektu:
- Klaida: *Penso che lei andato.
- Teisinga: Penso che lei sia andata. (Manau, kad ji išvyko.)
Paaiškinimas: su judėjimo veiksmažodžiais naudojamas essere; participio turi sutapti su lytimi ir skaičiumi.

Greita santrauka / atmintinė

- Pagrindinis DABAR / ATEITIS -> congiuntivo presente (tuo pačiu metu arba vėliau) / congiuntivo passato (jeigu šalutinis veiksmas įvyko anksčiau).
- Penso (dab.) + che + [presente] / [passato]
- Pagrindinis PRAEITIS -> congiuntivo imperfetto (tuo pačiu metu arba „ateitis praeityje") / congiuntivo trapassato (anksčiau už praeitį).
- Pensavo (praeityje) + che + [imperfetto] / [trapassato]
- Vorrei / noras -> dažnai congiuntivo imperfetto; praėjusio laiko noras -> congiuntivo trapassato.
- Si-sakiniai (if): dabarties netikra -> congiuntivo imperfetto; praeities netikra -> congiuntivo trapassato.

Žodynėlis (trumpas)

- Congiuntivo presente — tariamosios nuosakos dabartis (che io parli).
- Congiuntivo passato — sudėtinė forma: presentinio pagalbinio + participio (che io abbia parlato; che io sia andato).
- Congiuntivo imperfetto — tariamosios nuosakos imperfektas (che io parlassi).
- Congiuntivo trapassato — sudėtinė imperfekto forma: imperfetto pagalbinio + participio (che io avessi parlato; che io fossi andato).
- Consecutio temporum — laikų nuoseklumas (taisyklių sistema, nurodanti, kaip suderinti pagrindinį ir šalutinį laiką).

Baigiamasis patarimas: mokantis itališko congiuntivo, daug padės sąmoningas sakinių analizavimas: pirmiausia nustatykite pagrindinio sakinio laiką, paskui užduokite klausimą apie laiko santykį (tuo pačiu metu, prieš ar po pagrindinio) — ir pagal tai pasirinkite congiuntivo formą. Praktikoje daug pavyzdžių padeda jausti teisingą laikų dermę.