Kaip išreikšti, kad kažkas patinka, naudodami italų veiksmažodį 'piacere'

Kaip išreikšti „patinka“ italų kalboje su veiksmažodžiu piacere

Piacere italų kalboje reiškia „patikti / būti maloniu kažkam“. Skirtingai nei anglų „to like“, itališkoje konstrukcijoje asmuo, kuriam kažkas patinka, yra netiesioginis objektas (dažnai datyvas), o daiktas ar veiksmas, kuris patinka, yra sakinio subjektas. Tai labai panašu į lietuvišką konstrukciją su veiksmažodžiu „patikti“: „Man patinka ledai“ = „Mi piace il gelato".

Kas yra 'piacere' ir kuo jis skiriasi nuo tiesioginio "mėgti"

Italų kalboje sakome, kad kažkas yra malonu žmogui: lit. "klausyk" -> "kažkas (subjektas) malonus žmogui (netiesioginis objektas)". Todėl:

- Italian: Mi piace il gelato. — (Dosł. „Ledai yra malonūs man“)
- Lithuanian: Man patinka ledai.

Pagrindinis skirtumas nuo anglų: anglų kalboje subjektas yra asmuo (I like ice cream), o italų — tai, kas patinka (il gelato). Pasitelkus lietuvių kalbą, šis italų modelis yra pažįstamas: „Man patinka...“.

Kada vartoti 'piacere'?

Piacere vartojame, kai norime pasakyti:
- kas kam patinka (maistas, dalykai, pomėgiai): Mi piace la musica. (Man patinka muzika.)
- kad kažką patinka kaip žmogus (romantiškai arba simpatija): Mi piace Marco. (Man patinka Markas.)
- kad tam tikras veiksmas ar situacija patinka: Ci piace viaggiare. (Mums patinka keliauti.)
- mandagiai išreikšti norą su condizionale: Mi piacerebbe andare in Italia. (Norėčiau nuvykti į Italiją.)

Pagrindinė struktūra (formula)

Bendroji formulė

[A + asmuo] / netiesioginis įvardis + (non) + piacere/piacciono + subjektas (kas patinka).

Pavyzdžiai:
- Mi piace il gelato. — Man patinka ledai. (mi = aš)
- Ti piacciono i libri? — Ar tau patinka knygos? (ti = tu)
- A Marco piace la musica classica. — Markui patinka klasikinė muzika. (aiškumo dėlei naudojame „a + vardas")

Netiesioginio objekto įvardžiai (clitics)

Dažniausiai vartojami: mi (man), ti (tau), gli (jam), le (jai), ci (mums), vi (jums), loro / agli (jiems). Tačiau trečiajai personai dažnai patogiau vartoti „a + asmuo / a loro" kai reikia aiškumo.

Pavyzdžiai su įvardžiais:
- Mi piace la pasta. — Man patinka makaronai.
- Ti piace questa canzone? — Ar tau patinka ši daina?
- Gli piace il calcio. / A lui piace il calcio. — Jam patinka futbolas.
- Le piace il vino? / A lei piace il vino? — Ar jai patinka vynas?
- Ci piacciono i film italiani. — Mums patinka italų filmai.
- Vi piace questa città? — Ar jums patinka šitas miestas?
- A loro piacciono i gatti. — Jiems patinka katės.

Pastaba: kai kreipiamės į vieną asmenį mandagiai (forma Lei), sakome: Le piace il vino? (Jums (mandagiai) patinka vynas?)

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vietą?

Neigimo žodis „non“ stovi prieš įvardį: Non mi piace il caffè. (Man nepatinka kava.) Neteisinga: *Mi non piace il caffè. Taip pat neteisinga būtų naudoti tiesioginį įvardį („lo/ la“) vietoje netiesioginio: *Mi lo piace — klaida. Jei norite sakyti „Man jis patinka (jį)“, sakote tiesiog „Mi piace" arba perfrazuojate: "Mi piace quel libro" arba "Quel libro mi piace".

Vienaskaita ir daugiskaita: 'piace' vs 'piacciono'

Veiksmažodis piacere sutampa su daiktų (ar veiksmo) skaičiumi, kurie yra sakinio subjektas:

- Jei patinkantis dalykas yra vienaskaitoje arba veiksmas (infinitive), vartojame piacere (3-osios vns.):
- Mi piace il gelato. — Man patinka ledai (vienas dalykas: il gelato).
- Mi piace leggere. — Man patinka skaityti (veiksmas kaip vienetas).

- Jei patinkantys dalykai yra daugiskaitoje, vartojame piacciono (3-osios dgs.):
- Mi piacciono i gelati. — Man patinka ledai (keli rūšys).
- Ti piacciono le canzoni? — Ar tau patinka tos dainos?

Dažnos klaidos:
- *Mi piace i cani — neteisinga. Teisinga: Mi piacciono i cani.

Piacere su veiksmažodžiais ir šalutinėmis sakiniais

Veiksmai (skaitymas, klausymas) dažniausiai laikomi vienu visumu, todėl vartojamas vienaskaitos forma piacere:
- Mi piace leggere. — Man patinka skaityti.
- Ci piace ascoltare la musica. — Mums patinka klausytis muzikos.

- Mi piace che tu venga. — Man patinka, kad tu ateini / ateitum (reiškia emociją, dažnai po "che" seka subjunktivas: che tu venga).
- Mi piace quando vieni a trovarmi. — Man patinka, kai tu užsuki pas mane (kai – faktas, naudojamas indikatyvas).

Svarbu: po "che" dažnai naudojamas subjunktivas (congiuntivo), kai reiškiama emocija ar pageidavimas: Mi piace che tu sia qui. — Man patinka, kad tu čia būni (tariamas pageidavimas/emocija).

Neigimas, klausimai ir pabrėžimas

Neigimas
- Non mi piace il formaggio. — Man nepatinka sūris.
- Non ci piacciono le feste rumorose. — Mums nepatinka triukšmingos šventės.
- Intensyvumas: Non mi piace affatto / per niente — visiškai nepatinka.

Klausimai
- Ti piace questo film? — Ar tau patinka šitas filmas?
- Le piace questo ristorante? — Ar Jums (mandagiai) patinka šitas restoranas?

Pabrėžimas / kontrastas
- A me piace il mare, a te la montagna? — Man patinka jūra, o tau - kalnai?
- A me invece non piace il calcio. — O man futbolas nepatinka.

Pastaba apie kalbą: sakyti „A me non mi piace" yra labai dažnas regioninis/dialektinis bruožas (dvigubas datyvas), bet gramatikos požiūriu tai laikoma pertekliniu; geriau rašyti „A me non piace" arba tiesiog „Non mi piace".

Praeities laikas: passato prossimo ir sutapimas

Piacere passato prossimo vartojamas su pagalbine 'essere' (būti), o dalyvis sutampa su subjektu (daiktu, kuris patiko).

Pavyzdžiai:
- Mi è piaciuto il film. — Man patiko filmas. (il film → vns. vyriška → piaciuto)
- Mi sono piaciuti i film. — Man patiko filmai. (i film → dgs. → piaciuti)
- Ti è piaciuta la canzone? — Ar tau patiko daina? (la canzone → vns. moteriška → piaciuta)
- Ci è piaciuta la città. — Mums patiko miestas (jei miestui priskiriama moteriška formos savybė arba jei subjektas vns. moteriška).
- Mi è piaciuto leggere il libro. — Man patiko skaityti knygą (skaitymas laikomas vienetu → piaciuto).

Keli pasitaikantys pavyzdžiai lietuviškai:
- Man (ne)patiko filmas = Mi (non) è piaciuto il film.
- Man patiko tos dainos = Mi sono piaciute quelle canzoni.

Kiti laikai ir nuotaikos: imperfetto, condizionale, futuro

- Imperfetto:
- Da bambino mi piaceva il gelato. — Būdama vaikas man patikdavo ledai (arba: kaip vaikas mėgau ledus).
- Condizionale (mandagus pageidavimas su piacerebbe):
- Mi piacerebbe visitare Roma. — Norėčiau aplankyti Romą.
- Futuro:
- Ti piacerà questo libro. — Tau patiks ši knyga.

Kaip pasakyti "Jis/ji man patinka" ir "Aš jam/jai patinku"

Man patinka jis/ji
- Mi piace Luca. — Man patinka Lukas (aš jaučiu simpatiją Lukui).

Šią mintį išreiškiame kitaip: Piaccio a Luca. — Aš patinku Lukui. Čia „io" yra subjektas (aš) ir veiksmažodis piaccio reiškia „aš esu malonus Lukui".

Pavyzdžiai:
- Piaccio a Marco? — Ar aš patinku Markui?
- Luca le piace. — Lukui ji patinka (jei sakome apie trečią asmenį: L'uomo piace a lei — *Luca le piace* reiškia „Luca patinka jai").

Dažniausios klaidos ir patarimai

- Neteisingas sutapimas:
- *Mi piace i cani → taisyklingai: Mi piacciono i cani.
- Tiesioginio objekto įvardžio klaida:
- *Mi lo piace → neteisinga; naudokite tik netiesioginį: Mi piace / A me piace.
- Neigimo žodžio vieta:
- *Mi non piace → neteisinga; taisyklinga: Non mi piace.
- Dvigubas datyvas:
- „A me non mi piace" dažnas šnekamojoje kalboje, bet formaliai perteklinis. Geriau: Non mi piace arba A me non piace.
- Trečioji asmenybė: aiškumo dėlei naudokite „a + vardas" ar „a lui/a lei/a loro" vietoje vien tik „gli" ar „le".

Patartina prisiminti: susitelkite į tai, kas yra sakinio subjektas (kas patinka) ir pritaikykite veiksmažodį pagal jo skaičių bei lytį (pvz., passato prossimo).

Daug pavyzdžių (italų → lietuviškai) — greitai peržiūrai

Mi piace il gelato. — Man patinka ledai.
Mi piacciono i gelati. — Man patinka ledai (keletas rūšių).
Mi piace leggere. — Man patinka skaityti.
Ti piace questo film? — Ar tau patinka šitas filmas?
Non mi piace il caffè. — Man nepatinka kava.
A Marco piacciono le auto veloci. — Markui patinka greiti automobiliai.
Gli piace la pizza. — Jam patinka pica.
Le piace questa canzone? — Ar jai patinka ši daina?
Ci piace passare il tempo insieme. — Mums patinka leisti laiką kartu.
Vi piacciono i dolci? — Ar jums patinka saldumynai?
A loro non piace la pioggia. — Jiems nepatinka lietus.
Mi è piaciuto il film. — Man patiko filmas.
Mi sono piaciuti i tuoi amici. — Man patiko tavo draugai.
Mi piacerebbe andare in Sicilia. — Norėčiau nuvykti į Siciliją.
Piaccio a molte persone. — Aš patinku daugeliui žmonių.

Santrauka — ką reikėtų prisiminti

- Italų „piacere" reiškia „būti maloniu kam nors"; asmuo, kuriam patinka, yra netiesioginis objektas.
- Veiksmažodį suderinti su daiktu/veiksmo skaičiumi (piace — vns., piacciono — dgs.).
- Infinityvas (veiksmas) elgiasi kaip vienetas: Mi piace vedere Roma.
- Praeityje vartokite essere + piaciuto/a/i/e, sutapdami dalyvį su subjektu.
- Venkite klaidų: *Mi lo piace, *Mi non piace, *Mi piace i cani.

Trumpas žodynėlis (glosarijus)

- veiksmažodis — veiksmažodis (ital. verbo)
- subjektas — veiksnys (kas atlieka veiksmą arba kas yra apibūdinama)
- netiesioginis objektas — netiesioginis objektas (kam kažkas vyksta — datyvas)
- įvardis — įvardis (pronominas)
- laikas — gramatinė laiko forma (pvz., presente, passato prossimo)

Šis vadovas padės suprasti, kodėl italų sakiniai su „piacere" atrodo „apversti" nuo to, prie ko esate pripratę anglų kalboje, bet jie yra labai logiški ir artimi lietuviškam „man patinka" modeliams. Praktikuodami atkreipkite dėmesį į subjektą (kas patinka) — jis lemia pie glossos sutapimą ir tinkamą formą (piace/piacciono, piaciuto/piaciuti ir pan.).

Sėkmės mokantis!