Formalus ir neformalus kreipimasis
A1Kas yra formalus ir neformalus kreipimasis italų kalboje?
Ką reiškia „formalus“ ir „neformalus“ kreipimasis?
Trumpai: Italų kalboje kreipimasis nurodo, kaip prieš žmogų sakome „tu“ (neformalus) arba „jūs“ (formalus). Pagrindiniai variantai: tu (neformalus, antrasis asmuo vienaskaita) ir Lei (formalus, gramatinė trečiojo asmens forma, bet reiškia „jūs“). Tai veikia ne tik pačius įvardžius, bet ir veiksmažodžių linksniavimą, įvardžių vietą ir pan.
Italų pavyzdžiai su vertimais:
- Ciao, come stai? — Labas, kaip tu laikaisi? (neformalus)
- Buongiorno, come sta? — Labas diena, kaip Jūs laikotės? (formalus)
Kaip tai susiję su lietuviškais „tu“ ir „Jūs“?
Lithuanian: lietuvių kalboje turime „tu“ (neformalus) ir „Jūs“ (formalus; dažnai rašomas didžiąja J raide, kai kalbama pagarbiai). Italų kalboje formaliam kreipimuisi nebereikia daugiskaitos įvardžio — naudojamas „Lei“, kuris formalumui naudoja trečiąjį asmens linksnį. Tai panašu į lietuvišką formalumą, bet gramatika kita: su „Lei" veiksmavardžiai yra trečiojo asmens, o ne antrojo.
Bendros taisyklės
- Naudok „tu“, kai kalbi su šeima, draugais, vaikais, artimais kolegomis arba kai aiškiai sutariate pereiti į neformalų toną.
- Naudok „Lei“, kai kalbi su nepažįstamais žmonėmis, senyvo amžiaus asmenimis, klientais, mokytojais, gydytojais ar bet kuriais žmonėmis, kuriems nori parodyti pagarbą.
Pavyzdžiai:
- (Neformalus) Paolo su savo draugu:
- Paolo: «Ciao, come stai?» — „Labas, kaip tu?“
- Amico: «Bene, grazie. E tu?» — „Gerai, ačiū. O tu?“
- (Formalus dirbant) Klientas prie pardavėjos:
- Cliente: «Buongiorno, potrebbe aiutarmi?» — „Labas diena, ar galėtumėte man padėti?“
- Commessa: «Certo, come posso aiutarla?» — „Žinoma, kaip galiu Jums padėti?“
Kaip prašyti pereiti prie „tu“ („darsi del tu“)?
- «Possiamo darci del tu?» — „Ar galime bendrauti „tu“ forma?“
- Kitas variantas: «Ti dispiace se ti do del tu?» — „Ar neprieštarauji, jei kalbėsiu su tavimi tu?“
Dažnai žmonės siūlo pereiti prie tu tiesiog sakydami „Diamoci del tu“ arba „Dami del tu“ — tai reiškia, kad jie nori mažinti formalumą.
Svarbiausia taisyklė
Kai kreipiesi formaliai (Lei), veiksmažodžiai tariami trečiuoju asmeniu vienaskaita (kaip „lui/lei“), o ne antruoju (tu). Tai reiškia, kad gramatika sutampa su trečiojo asmens forma, nors prasmė yra „jūs“.
Pavyzdžiai vienkartiniuose laikais:
- Presente:
- Tu parli italiano? — Ar tu kalbi italų k.? (neformalus)
- Lei parla italiano? — Ar Jūs kalbate italų k.? (formalus)
- Passato prossimo:
- Tu hai studiato? — Ar tu mokinaisi?
- Lei ha studiato? — Ar Jūs mokėtės?
- Imperfetto:
- Tu parlavi spesso? — Ar tu dažnai kalbėjai?
- Lei parlava spesso? — Ar Jūs dažnai kalbėdavote?
Reflexyvūs veiksmažodžiai:
- Tu ti chiami Marco? — Ar tu vadiniesi Marku?
- Lei si chiama Signor Rossi? — Ar Jūs vadinatės ponas Rossi?
Imperatyvas (prašymas / liepiamasis būdas):
- (Neformalus) Parla più piano! — Kalbėk tyliau!
- (Formalus) Parli più piano, per favore. — Prašau, kalbėkite tyliau.
Patikslinimas: formaliam imperatyvui dažniausiai naudojamas trijų asmenų dabarties subjunktivas, todėl arkyvinius skirtumus matome: tu imperatyvas: „parla“, o Lei: „parli“. Panašiai: tu „scrivi!“, Lei „scriva!" (dėl -ere/-ire veiksmų).
Ką svarbu atsiminti su praeitų laikų dalyviu (passato prossimo)?
Jeigu reikia pagalbinio veiksmažodžio „essere“ ar „avere“, elgiamės taip pat kaip trečiasis asmuo:
- Lei è arrivato? / Lei è arrivata? — Ar Jūs atvykote? (vyro / moters atvejai: dalyvis prisitaiko prie realaus asmens lyties)
- Lei ha mangiato? — Ar Jūs valgėte?
Svarbus niuansas: dalyvis (buvusio veiksmo forma) turi sutapti su asmens lytimi — jei kreipiatės formaliai į moterį, vartojate moterišką formą (arrivata), į vyrą — vyrišką (arrivato).
„Voi" — daugiskaita, bet kartais ir (archajiškai) formalus vienaskaita
- Standartinėje italų kalboje „voi“ reiškia antrąjį asmenį daugiskaita: voi parlate — jūs (visi) kalbate.
- Istoriškai kai kuriose vietose (ir kai kuriuose dialektuose) „voi“ buvo vartotas kaip pagarbos forma vienam asmeniui; ši vartosena dabar yra reti ir daugelyje vietų pasikeitusi į „Lei".
Pavyzdys (dabartinė norma):
- Voi andate al cinema stasera? — Ar jūs (visi) einate į kiną šiandien?
„Loro" — beveik nebevartojama formali forma
- „Loro“ kartais pasitaiko labai formaliuose arba archajiškuose kontekstuose (dažnai rašytinėje kalboje), reiškiant „Jums“ daugiskaita arba ypatingai formaliai vienam asmeniui. Dabar tai retas reiškinys — geriau nevartoti, nebent mokote istorinius tekstus ar angelinę formą.
Tiesioginiai ir netiesioginiai įvardžiai (object pronouns)
- Neformalus:
- Ti vedo stasera. — Aš tave pamatysiu vakare.
- Ti do il libro. — Aš tau duosiu knygą.
- Formalus:
- La vedo stasera. — Aš Jus (formaliai) pamatysiu vakare. (La = tiesioginis objektas, formalus)
- Le do il libro. — Aš Jums (formaliai) duosiu knygą. (Le = netiesioginis objektas, formalus)
Pastaba: rašytinėje formoje kartais „La / Le / Lei / Suo“ rašomi didžiąja raide, kad parodytų pagarbą. Tai stilistinė priemonė — ne gramatinė būtinybė.
Savokos (possessive adjectives)
- Neformalus:
- Questa è la tua macchina. — Šitas yra tavo automobilis.
- Formalus:
- Questa è la sua macchina. — Tai yra Jūsų automobilis. (naudojamas „suo/sua/suoi/sue“ — trečiojo asmens forma)
Kartais formaliau rašant vartojama konstrukcija „di Lei“:
- Il nome di Lei è... — Jūsų vardas yra... (retas; tenkina sinonimiškumą arba akcentą)
Reflexyvūs (grįžtamieji) pronouns su „Lei"
- Neformalus: «Ti chiami?» — „Kaip tu vadiniesi?“
- Formalus: «Si chiama?» — „Kaip Jūs vadinatės?“
Kultūriniai pastebėjimai
- Jaunimas ir šiuolaikinė miesto kalba. Daugelyje socialinių situacijų jauni žmonės linkę naudoti „tu“ net su pažįstamais suaugusiais arba kolegomis. Vis dėlto geriau leisti jaunesniam asmeniui pasiūlyti pereiti prie „tu" ar sekti konteksto pavyzdžiu.
- Profesiniai titulai. Dažnai vietoje „Lei" naudojamas tiesiog titulas: «Dottore, può spiegare?» — „Daktare, galite paaiškinti?“
- Laiškai ir elektroninė korespondencija. Oficialuose laiškuose galima didžiąja raide rašyti „Lei“, „La“, „Le“, „Suo“, „Sua". Tai parodomas pagarbos ženklas.
Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti
- Klaida: naudoti neteisingą veiksmažodžio formą su „Lei" (pvz., sakyti „Lei parli“ vietoj „Lei parla“). Atmink: su „Lei" veiksmažodžiai — trečiojo asmens vienaskaita: «Lei parla», «Lei ha», «Lei è».
- Klaida: keisti įvardžių vietą ir pamiršti formalių objektų „La / Le“ taisykles. Pavyzdys: «Le do il libro» (teisinga), ne «Ti do il libro» (tai būtų neformalūs „tau").
- Klaida: galvoti, kad „Lei" visuomet moteriška. Nors žodis gramatiniu požiūriu yra „ji“, „Lei" vartojama kaip pagarbos antrasis asmuo nepriklausomai nuo lyties. Tačiau jungdami būdvardžius ar dalyvius, prisiminkite prisitaikyti prie tikrosios asmens lyties: «Lei è arrivato» (jeigu kreipiatės į vyrą), «Lei è arrivata» (jeigu kreipiatės į moterį).
- Klaida: daugiau nei reikėtų naudoti „voi" kaip formalaus vienaskaitos pakaitalą. Standartiškai „voi" = daugiskaita.
- (Neformalus) «Ciao! Come stai?» — „Labas! Kaip tu?“
- (Formalus) «Buongiorno. Come sta?» — „Labas diena. Kaip Jūs?“
- (Neformalus) «Mi puoi aiutare?» — „Ar gali man padėti?“
- (Formalus) «Mi può aiutare?» arba «Può aiutarmi?» — „Ar galite man padėti?“
- (Neformalus) «Parla più piano, per favore?» — „Kalbėk lėčiau, prašau?“ (tai gali būti suvokiama kaip neformalus)
- (Formalus) «Parli più piano, per favore.» — „Prašau, kalbėkite lėčiau."
- (Neformalus) «Ciao, sono Luca. Hai un minuto?» — „Labas, aš Lukas. Turi minutę?“
- (Formalus) «Buongiorno, sono Luca Rossi. Ha un minuto?» — „Labas diena, aš Lukas Rossi. Ar turite minutę?“
- (Neformalus) «Posso sedermi qui?» — „Galiu čia sėstis?“
- (Formalus) «Posso sedermi qui?» arba mandagiai «Posso sedermi qui, per favore?» — dažnai formalioje kalboje keičiasi tonas, bet konstrukcija išliks panaši; taip pat galima sakyti «Mi scusi, posso sedermi qui?»
- Tu = neformalus; veiksmažodžiai antrasis asmuo vienaskaita (tu parli, tu hai).
- Lei = formalus; veiksmažodžiai trečiasis asmuo vienaskaita (Lei parla, Lei ha).
- Objektų formos: neformalus «ti / ti», formalus «La (tiesiog.), Le (netiesiog.)».
- Possessive: neformalus «tuo/tuoi», formalus «suo/sua/suoi/sue».
- Imperatyvas formaliai daromas su treč. pers. subjunktivu: «Parli!» (formalus) vs «Parla!» (neformalus).
- „Voi" yra daugiskaita; „Loro" formos yra archajiškos.
- Tu — antrasis asmuo vienaskaita, neformalus.
- Lei — formali kreipimosi forma, gramatiniu požiūriu trečiasis asmuo.
- Voi — antrasis asmuo daugiskaita.
- La / Le — formali objektinė įvardžių versija (La = tiesiog., Le = netiesiog.).
- Possessive (suo/tuo) — priklausomybės žodžiai: „suo“ formalui, „tuo" neformalumui.
Italų formalumo taisyklės gali pasirodyti sudėtingos pradžioje, bet praktikoje svarbiausia stebėti kontekstą ir imituoti vietinius: jei pradžioje naudojate „Lei" — tęskite, kol žmogus pasiūlys „tu“. Mokydamiesi atkreipkite dėmesį į veiksmažodžių formas (trečiasis vs antrasis asmuo) ir objektyvius įvardžius („La / Le / ti"). Su laiku šios struktūros taps natūralios.