Pagrindinės tarimo taisyklės ir žodžių sujungimas (liaison)

Kas tai yra ir kam reikalinga?

Prancūzų kalbos tarimas veikia kiek kitaip nei lietuvių: yra nosinių balsių, uždarų/atvirų balsių, „e muet“ (silpnas „e“), daug galūnių raidžių yra neskaitomos, o kartais – jas reikia sujungti su sekančiu žodžiu (liaison). Šis vadovas paaiškina, kada koks garsas tariamas, kada raidė „niekur nedingsta“ ir kada ji prisijungia prie kito žodžio.

Balsiai

Paprasti balsiai ir akcentai

Prancūzų balsių sistema turi garsų, kurių lietuviškai nėra (pvz., prancūziškas „u“ /y/) ir skirtumus tarp uždaro/atviro „e“ bei „o“. Žemiau – pagrindiniai balsiai su pavyzdžiais.

A (a)
- „chat“ [ʃa] — (katė)
- „la“ [la] — (tas, nustatomasis straipsnis)

É (uždaras e) /e/
- „été“ [e.te] — (vasara)
- „clé“ [kle] — (raktas)

È, Ê (atviras e) /ɛ/
- „père“ [pɛʁ] — (tėvas)
- „même“ [mɛm] — (tas pats)

I /i/
- „si“ [si] — (jei)
- „ville“ [vil] — (miestas)

O (atviras/uždaras) /ɔ/ arba /o/
- „porte“ [pɔʁt] — (durys)
- „beau“ [bo] — (gražus)

U /y/ (prancūziškas „u“)]
- „tu“ [ty] — (tu)
Patarimas: lūpos apvalinamos, bet liežuvis stovi prie priekinių dantų – panašu į vokiečių "ü".

OU /u/
- „vous“ [vu] — (jūs)

EU /ø/ arba /œ/
- „peu“ [pø] — (šiek tiek)
- „peur“ [pœʁ] — (bija)

OI /wa/
- „moi“ [mwa] — (aš)
- „trois“ [tʁwɑ] — (trys)

UI /ɥi/ (pusiau skiemuo)]
- „lui“ [lɥi] — (jam/jis)

Patarimas lietuviams

Prancūzų kalboje daug trumpų, „švelnių“ balsių – nereikia stipriai akcentuoti skiemenių kaip lietuviškai. Stengdami tarti „u“ (prancūzišką) pamėginkite padaryti lietuvišką „i“, bet lūpas apvalinti.

Nosinės balsės (nasal vowels)

Nosinės balsės yra viena didžiausių prancūzų kalbos skirtumų nuo lietuvių. Jos rašomos dviem raidėmis (pvz., an, on, in) ir tariamos kaip balsis su nosine atspalviu.

Pagrindinės nosinės grupės

an /ɑ̃/ arba /ã/: „France“ — (Prancūzija), „grand“ — (didelis)
on /ɔ̃/: „bon“ — (geras), „nom“ — (vardas)
in /ɛ̃/: „vin“ — (vynas), „pain“ — (duona)
un /œ̃/: „un“ [œ̃] — (vienas), „parfum“ — (kvapas)

Svarbu: kai daroma liaison ir tariamas antrasis garsas, nosinė gali „sustoti“ ir vietoje nosinės girdimas priedėlis (pvz., „bon ami“ → [bɔ.nami]; tai reiškia, kad priešingu atveju (be liaison) „bon“ būtų nosinis [bɔ̃]).

Priebalsiai

Kai kurie prancūziški priebalsiai ir istorijos skirtumai

R
- Prancūzų „r“ dažniausiai tariamas „gargaliuojančiai“ už gomurio (/ʁ/), skirtingai nei lietuvių plūdinis „r“. Pavyzdžiai: „rouge“ [ʁuʒ] — (raudona), „Paris“ [paʁi].

J ir G prieš e/i/y
- „j“ skamba /ʒ/ kaip angliškas „s“ žodyje „measure": „je“ [ʒə] — (aš), „jour“ [ʒuʁ].
- „g“ prieš e/i/y taip pat skamba /ʒ/: „génial“ [ʒe.njal] — (nuostabu). Prieš a/o/u – /g/: „gare“ [gaʁ].

C ir Ç
- „c“ prieš e/i/y skamba /s/: „cent“ [sɑ̃] — (šimtas)
- „c“ prieš a/o/u skamba /k/: „car“ [kaʁ] — (nes)
- „ç“ (cedilla) visada /s/: „garçon“ [gaʁ.sɔ̃] — (berniukas)

CH
- Dažniausiai /ʃ/ (kaip lietuviškas „š“): „chat“ [ʃa] — (katė).

GN
- /ɲ/ (kaip ispanų ñ): „montagne“ [mɔ̃.taɲ] — (kalnas).

LL po i
- Kartais „ill“ skamba kaip /j/ („fille“ [fij] — mergina), bet ne visada („ville“ [vil] — miestas). Tai reikia mokytis žodžių atskirai.

Tylūs raidės ir „e muet“ (silpnas e)

Kokios raidės dažniausiai neskaitomos?

Daugeliu atvejų finalinės raidės nėra tariamos: daugiskaitos -s ir -x, -t, -d dažnai tylūs: „les“ , „beaux“ , „parlent“ (jie kalba).
Veiksmažodžių 3-osios asmenybės daugiskaitos galūnė -ent yra neskaitoma: „ils chantent“ .

e muet (silpnas e)

Raidė „e“ viduryje žodžio (pvz., „le“, „petite“) dažnai labai silpnai tariama arba visai praleidžiama. Pavyzdys: „petite“ gali būti arba stambesnėje tartyboje .
Kai kuriais atvejais e muet išlaikomas formalesnėje kalboje, o kasdieniame greitesniame sakinyje – dingsta.

Dažna klaida: lietuviai dažnai puola tarti kiekvieną raidę. Stebėkite natūralų skambesį: jei žodis garsiai neskamba tvirtai išreikšta paskutinė raidė, greičiausiai jos netariate (nebent darote liaison).

Elizija (élision) ir enchaînement

Elizija

Elizija yra trumpas užrašytas susitraukimas, kai priekyje esanti skiemenį užbaigianti balsė dingsta prieš žodį, prasidedantį balsiu. Pvz.: „je aime“ → „j'aime“ (rašoma su apostrofu). Kiti pavyzdžiai: „l'homme“ (vietoje *le homme), „c'est“ (vietoje *ce est).

Enchaînement (natūralus skiemenų susijungimas)

Enchaînement vyksta, kai žodžio pabaigos priebalsis yra ištariamas, nes jis natūraliai priklauso tarimo garsui (jis nėra tylus). Pvz.: „un sac à dos“ [œ̃ sak a do] – čia „c“ ištariama ir „pereina“ prie kito skiemens.
Skirtumas nuo liaison: enchaînement – kai priebalsis jau tariamas žodyje, ir jis tiesiog pereina prie sekančio žodžio, o liaison – kai tariamas priebalsis yra įprastai tylus, bet tariamas tik dėl sekančio žodžio prasidedančio balsio.

Liaison – kas tai ir kodėl ji reikalinga?

Liaison – tai tada, kai paprastai neskaitoma galūnės raidė tariama prieš žodį, prasidedantį balsiu. Liaison daro kalbos grandinę sklandesnę ir yra svarbi sklandžiam, natūraliam prancūzų tarimui.

Pavyzdys skirtumo: enchaînement vs liaison

Enchaînement: „un sac à dos“ → [œ̃ sak a do] (c yra tariama visada)
Liaison: „les amis“ → (s paprastai tylus, bet prieš balsį tariamas kaip /z/)

Kada daroma liaison? (privaloma, pasirinktinė, draudžiama)

Privaloma (dažniausiai pavartojama formalioje ir neutralioje kalboje)

Po straipsnių, possessyvų, demonstratyvų prieš žodį, prasidedantį balsiu: „les amis“ — (draugai)
Tarp pakaitinės asmenų įvardžių ir veiksmažodžio (subjektas + veiksmažodis): „nous avons“ — (mes turime), „ils arrivent“ — (jie atvyksta)
Tarp būdvardžio ir daiktavardžio, kai būdvardis stovi prieš daiktavardį: „un grand homme“ [œ̃ gʁɑ̃.dɔm] — (didis žmogus)
Inversijos klausimuose (veiksmažodis–įvardis): „Parle-t-il?“

Pasirinktinė (dažnai formalioje kalboje, retai kasdieniame pokalbyje)

Po kai kurių veiksmažodžių ar adverbų: kartais daroma, ypač formalesnėje tarimo versijoje. Pvz., „ils sont arrivés“ – kai kuriais atvejais girdėsite papildomą ryšį tarp žodžių, bet kasdienėje kalboje to galima vengti.
Po daugkartinių daiktavardžių ir kitų žodžių vartojant ypač literatūrinę tartį.

Draudžiama (liaison neturėtų būti atliekama)

Po junginio „et“ (ir): niekada nestatykite liaison po „et“ — sakome „Paul et Marie“ , o ne *.
Po daugumos vienaskaitos daiktavardžių (dažnai nekuriama liaison po vienaskaitos daiktavardžio prieš būdvardį), nors yra išimčių – geriausia mokytis konkrečius junginius.
Kai žodis prasideda h aspiré (žr. skyrių žemiau).

Praktinis patarimas: mokykitės kelių pagrindinių privalomų kontekstų (straipsnis + daiktavardis; asmeninis įvardis + veiksmažodis; būdvardis + daiktavardis; inversija). Kituose kontekstuose liaison gali būti stilistinė — per dažnai ją darydami galite skambėti per daug formalus arba dirbtinai „literatūriškas".

Kokie garsai susidaro per liaison?

Kai daroma liaison, dažniausiai tariamas tas pats priebalsis, kuris parašytas žodžio gale, kartais jis keičia fonetinį atspalvį:

- -s / -x → /z/: „les amis“ [le.zami], „deux amis“ [dø.zami]
- -t → /t/: „petit ami“ [pə.ti.t‿ami] (paprastas pavyzdys: „petit ami“ reiškia „vaikinas“)
- -d → /d/: „grand ami“ [gʁɑ̃.d‿ami]
- -n / -m → /n/ arba /m/ (priklausomai nuo atvejo): „bon ami“ [bɔ.nami]
- -g / -c / -qu → /g/ arba /k/ priklausomai nuo rašybos (pvz., „cinq ans“ [sɛ̃k.ɑ̃])

Praktiniai pavyzdžiai:
- „les élèves“ → [le.zɛ.lɛv] — (mokiniai)
- „mes enfants“ → [me.zɑ̃.fɑ̃] — (mano vaikai)
- „nous avons“ → [nu.za.vɔ̃] — (mes turime)
- „vous êtes“ → [vu.zɛt] — (jūs esate)
- „un bon ami“ → [œ̃ bɔ.nami] — (geras draugas)

H muet vs h aspiré

H muet (tariamas kaip balsis)

Elizija ir liaison leidžiami. Pavyzdžiai: „l'homme“ (vyras) , „les hommes“ .

H aspiré (tariamas kaip priebalsis—leksinė savybė)

Elizija ir liaison draudžiami. Pavyzdys: „le héros“ (herojus) – negalime sakyti *„l'héros“; taip pat „les héros“ netaps , sakome ar tiesiog (be jungties).

Svarbu: ar žodis turi h muet, ar h aspiré — reikia išmokti žodį atskirai. Tai žodžių lygmens ypatybė.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Pernelyg daug liaison: tai skamba labai formaliai arba „mokytojiškai“. Išmokite privalomas vietas ir naudokite jas; kitur — klausykite natūralios kalbos ir imituokite.
Visai nenaudoti liaison: tuomet jūsų prancūzų kalba skambės „sukurta“ ir may be sunkiai suprantama.
Netikslus „u“ (/y/): praktikuokite apvalinti lūpas (kaip prieš „o“), bet laikyti liežuvį prie priekinio dantų.
Nepastebėti h muet / h aspiré skirtumo: tai keičia eliziją ir liaison. Jei nesate tikri – venkite elizijos arba patikrinkite žodyną.
Perteikti nosines kaip dvi skiemenis: „vin“ (one syllable) nėra „vi-n".

Santrauka: ką prisiminti iš karto

Liaison: sujungia žodžius, kai paskutinė raidė žodžio paprastai neskaitoma, bet prieš balsį gali būti ištariama (pvz., „les amis“).
Išmokite privalomus atvejus: straipsnis + daiktavardis, įvardis + veiksmažodis, būdvardis prieš daiktavardį, inversija klausimuose.
Praktikuokite prancūzišką „u“ (/y/), uvulinį „r“ (/ʁ/) ir nosines.
Mokykitės atskirų žodžių kaip „h“ tipo žymenų (h muet / h aspiré).

Žodynėlis (trumpai)

Terminai ir reikšmės

Liaison: garsas, prijungiamas prie sekančio žodžio, kai šis prasideda balsiu.
Enchaînement: natūralus priebalsio perėjimas prie sekančio žodžio, kai priebalsis jau tariamas žodyje.
Élision: žodžių sujungimas raštu ir tarime (pvz., „je aime“ → „j'aime").
e muet: silpnas „e“, dažnai neištariamas.
h muet / h aspiré: dvi „h“ rūšys: muet leidžia eliziją/liaison, aspiré – ne.

Tikiuosi, kad šis vadovas padės išmokti pagrindus. Praktikuokite klausydami natūralios prancūzų kalbos (radijas, podcastai, dainos) ir kartokite trumpas frazes garsiai — taip geriausiai įsiminsite, kada daryti liaison ir kada tylėti.