Įvadas į įvardžius en ir y

Įvadas į įvardžius en ir y

Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką reiškia prancūzų įvardžiai en ir y, kada juos naudoti, kur juos statyti sakinyje ir su kokiais veiksmažodžiais jie derinami. Pateiksiu daug natūralių pavyzdžių prancūziškai ir lietuviškai. Tikslas – aiškiai suprasti šių dviejų „mažųjų“ bet labai dažnų įvardžių funkciją.

- en: pakeičia daiktavardžių grupę ar papildinį, kuris pradėtas prielinksniu de (pvz., du café, des pommes, parler de quelque chose). Taip pat naudojamas vietoje kiečių (numerių ir žodžių kaip beaucoup, un peu). Reikšmė lietuviškai dažnai verčiama kaip „iš to/jo/jų“, arba paprasčiau – „to/jo/dėl to“; dažnai lietuviškai tiesiog išmetama (pvz., „Noriu.“ vietoje „Noriu to.“).
Pavyzdys: Tu veux du pain ? → Oui, j’en veux. (Ar nori duonos? → Taip, noriu jos.)

- y: pakeičia papildinį, kuris pradėtas prielinksniu à (dažniausiai vietą arba santykį su daiktu / abstrakčiu dalyku). Reikšmė lietuviškai dažnai – „ten“ arba „į / prie to / apie tai“; taip pat naudojamas su veiksmažodžiais, kurie reikalauja prielinksnio à (pvz., penser à, s’intéresser à).
Pavyzdys (vieta): Je vais à Paris. → J’y vais. (Aš važiuoju į Paryžių. → Aš ten važiuoju.)
Pavyzdys (à + daiktavardis): Il pense à son travail. → Il y pense. (Jis galvoja apie savo darbą. → Jis apie jį galvoja.)

Pastaba: en ir y dažniausiai pakeičia daiktus ar abstrakcijas. Žmonėms dažniau vartojami kitokie įvardžiai (lui/leur, le/la/les), todėl būtina atskirti ar kalbame apie daiktą/įvykį (en/y) ar apie žmogų (lui/leur, le/la/les).

1) Kai žodžio priešaky yra prielinksnis de (įskaitant partityvą ir neapibrėžtąsias formas du/de la/des):
- Tu parles de ton projet ? → J’en parle. (Ar kalbi apie savo projektą? → Kalbu apie jį.)
- Il veut du café. → Il en veut. (Jis nori kavos. → Jis jos nori.)

2) Kai minimas kiekis ar skaičius (skaičius išsaugomas prie veiksmažodžio):
- Combien de livres as-tu ? — J’en ai trois. (Kiek knygų turi? — Turiu tris.)
- J’ai acheté des pommes. — J’en ai acheté deux. (Nusipirkau obuolių. — Nusipirkau dviejų.)

3) Po tam tikrų veiksmažodžių ar išraiškų, kurie reikalauja de:
- avoir besoin de → J’en ai besoin. (Reikia/kuri reikia: Man to reikia.)
- se souvenir de → Je m’en souviens. (Aš to prisimenu.)
- parler de → J’en parle. (Kalbu apie tai.)

4) Kai kalbama apie dalį (partityvas):
- Tu veux du fromage ? — Oui, j’en veux. (Ar nori sūrio? — Taip, noriu (šiek tiek).)

Pavyzdžių grupė (en su neigimu ir infinitivu):
- Je n’en veux pas. (Aš to nenoriu.)
- Je vais en prendre. (Aš ketinu to paimti / imti.)
- Je ne vais pas en prendre. (Aš to neketinu imti.)

1) Kai prie daiktavardžio yra prielinksnis à reiškiantis vietą (į, prie, ten):
- Tu vas à la bibliothèque ? — Oui, j’y vais. (Ar eini į biblioteką? — Taip, aš ten einu.)
- Il habite chez Pierre. (čia ne y) — bet: Il va chez Pierre. → Il y va. (Jis eina pas P.)

2) Kai veiksmažodis reikalauja à + daiktavardis (daiktui/abstrakcijai), pvz., penser à, s’intéresser à, répondre à, faire attention à:
- Je pense à mes vacances. → J’y pense. (Galvoju apie atostogas. → Galvoju apie jas.)
- Elle s’intéresse à la musique. → Elle s’y intéresse. (Ji domisi muzika. → Ji tuo domisi.)
- Tu as répondu à la question ? — Oui, j’y ai répondu. (Atsakei į klausimą? — Taip, aš į jį atsakiau.)

Labai svarbu: y NEPAKEIČIA asmenų. Jei prielinksnis à stovi prieš asmenį, naudokite lui arba leur (net ir su penser à):
- Je pense à Marie. → Je pense à elle / Je pense à Marie (nebent kontekstas leidžia J’y pense tik jei tai „apie tai“, o ne apie žmogų). Geriau: Je pense à elle. Arba Je lui pense? (neteisinga) – naudokite Je pense à elle arba Je pense à Marie.

1) Prieš vien tik konjuguotą veiksmažodį:
- J’en veux. (Aš to noriu.)
- J’y vais. (Aš ten einu.)

2) Jei yra pagrindinis veiksmažodis + infinitivas (pvz., vouloir + infinitif, aller + infinitif), en ir y dažniausiai stovi PRIEŠ infinitivą:
- Je vais y aller. (Aš eisiu ten.)
- Je veux en prendre. (Noriu to paimti.)

3) Paseninta ar sudėtinė konstrukcija (passé composé ir kiti reiškiniai): en ir y dedami PRIEŠ pagalbinį veiksmažodį (avoir arba être):
- J’en ai pris deux. (Aš jų paėmiau du.)
- J’y suis allé hier. (Aš ten nuėjau vakar.)

4) Neigiamas sakinys: ne ... pas supa tikrąjį konjuguotą veiksmažodį; pronomenas vis tiek stovi prieš jį arba prieš infinitivą, jei jis susijęs su infinitivu:
- Je n’en veux pas. (Aš to nenoriu.)
- Je ne vais pas y aller. (Aš ten neisiu.)

Imperatyvo atveju (t.y. teigiamas įsakymas) vieta pasikeičia: įvardžiai dedami PO veiksmažodžio ir rašomi su brūkšneliais. Be to, me/te tampa moi/toi:
- Va-t’en ! (Eik iš čia!/Eik vėlai) – „Va“ + „t’“ + „en“ (žr. eilės eufoniją).
- Vas-y ! / Allez-y ! (Eik ten! / Eikite ten!)
- Mange-en ! (Suvalgyk to.)
- Donne-m’en deux. (Duok man dviejų (iš jų).) — dažnas sakinys: Donne-m’en deux !

Neigiamas imperatyvas grąžina įvardžius į įprastą poziciją prieš veiksmažodį:
- Ne t’en va pas ! (Ne eik!) → dažniau: Ne t’en va pas / Ne pars pas
- Ne l’y mets pas. (Nedėk to ten.)

- en ir y statomi PRIEŠ pagalbinį veiksmažodį (avoir arba être):
- Il en a parlé. (Jis apie tai kalbėjo.)
- Nous y sommes allés. (Mes ten nuėjome.)

- Svarbus pastebėjimas apie dalinį susitarimą (past participle agreement): kai naudojami tiesioginiai įvardžiai le/la/les prieš pagalbinį, dalyvis sutampa su juo (pvz., Les pommes ? Je les ai mangées.). Tačiau en NEPAVEIKIA praėjusio participio sutarimo: paprastai su en nėra sutapimo (Je en ai mangé → J’en ai mangé). Pavyzdys:
- J’ai mangé des pommes. → Je les ai mangées. (kai naudojame les – sutapimas)
- J’ai mangé des pommes. → J’en ai mangé. (kai naudojame en – paprastai NĖRA sutapimo)

1) Standartinė (prieš veiksmažodį):
me / te / se / nous / vous → le / la / les → lui / leur → y → en
- Pavyzdys: Il me l’a donné. (Jis man jį davė.)
- Pavyzdys su y ir en kartu su kitais: Je lui en ai parlé. (Aš jam apie tai kalbėjau.) → (čia "lui" prieš "en")

2) Imperatyvus (teigiamas įsakymas) – tvarka po veiksmažodžio su brūkšneliais:
le / la / les → moi / toi → lui / leur → y → en
- Pavyzdys: Donne-le-moi. (Duok man jį.)
- Pavyzdys: Donne-m’en deux. (Duok man dviejų jų.)

Tipiniai kombinacijos pavyzdžiai:
- Je lui en ai parlé. (Aš jam apie tai kalbėjau.)
- Je t’y attends. (Aš tavęs ten laukiu.)
- Elle m’en a donné trois. (Ji man jų davė tris.)
- Je l’y ai vu. (Aš jį ten mačiau.)

1) Naudoti y vietoje lui/leur su žmonėmis:
- Klaida: Je y parle à Marie. (neteisinga)
- Teisinga: Je lui parle. arba Je parle à Marie.

2) Naudoti en su prielinksniu, kuris nėra de:
- Klaida: Il en va à Paris. (neteisinga)
- Teisinga: Il y va à Paris. (Jis ten važiuoja.)

3) Pamiršti, kad en ir y stovi prieš pagalbinį passé composé:
- Klaida: *J’ai acheté des pommes. Je ai pris en deux.*
- Teisinga: J’en ai pris deux.

4) Netinkama leksinė vertimo strategija: bandoma visada versti en ir y tiesiogiai į lietuvišką įvardį. Dažniausiai geriau versti natūraliai: prancūziškai „J’en veux“ dažnai verčiama į lietuvių tiesiog „Noriu.“ arba „Noriu to.“ priklausomai nuo konteksto.

- en = vietoj de + daiktavardžio (partityvas, neapibrėžtiniai kiekiai, skaičiai). Naudok, kai sakinyje yra de.
- y = vietoj à + daiktavardžio (dažnai vieta arba daiktas/abstrakcija, susijusi su à). NE NAUDOJAMAS žmonėms – vietoje jų vartok lui/leur.
- Abu įvardžiai statomi prieš konjuguotą veiksmažodį, prieš pagalbinį esant sudėtiniams laikams; prie imperatyvo teigiamo forma jie statomi po veiksmažodžio su brūkšneliais.

partityvas – dalinė reikšmė, pvz., du pain (šiek tiek duonos), verčiamas kaip „šiek tiek / dalis“;
prielinksnis de – „iš / apie / nuo / apie“ (konkretus prielinksnis, kurį en pakeičia);
prielinksnis à – „į / prie / apie“ (dažnai y pakeičia à + vietą ar daiktą);
imperatyvas – įsakymo forma (Tiesioginė komanda), pvz., Va! / Donne!;

- Tu as du pain ? — Oui, j’en ai. (Ar turi duonos? — Taip, turiu.)
- On parle de la réunion ? — Oui, on en parle. (Ar kalbama apie susirinkimą? — Taip, apie jį kalbama.)
- Combien de personnes sont venues ? — Il y en a vingt. (Kiek žmonių atėjo? — Atėjo dvidešimt.)
- J’ai besoin de vacances. — J’en ai besoin. (Reikia atostogų. — Man jų reikia.)
- Ne m’en parle pas maintenant. (Nekalbėk man apie tai dabar.)

- Où est la gare ? — J’y vais tout de suite. (Kur stotis? — Einu ten iškart.)
- Il s’habitue à la vie ici. — Il s’y habitue. (Jis pripranta prie gyvenimo čia. — Jis prie to pripranta.)
- Réponds à la question ! — J’y ai déjà répondu. (Atsakyk į klausimą! — Aš jau į jį atsakiau.)

- Je lui en ai déjà parlé. (Aš jam apie tai jau kalbėjau.)
- Donne-m’en trois, s’il te plaît. (Duok man tris iš jų, prašau.)
- Vas-y ! Tu peux le faire. (Eik ten! Tu gali tai padaryti.)
- Je ne veux pas y aller. (Aš nenoriu ten eiti.)

En ir y yra labai naudingi, nes taupo žodžius ir daro kalbą sklandesnę. Svarbiausia – prisiminti, kokį prielinksnį jie pakeičia (de → en; à → y), bei kaip jie elgiasi su įsakymu, infinitivu ir sudėtiniais laikais. Praktikuok su trumpais sakiniukais: pakeisk de- arba à- frazes en arba y ir stebėk, kaip keičiasi sakinio eiga.