Beasmeniniai išsireiškimai (pvz., il est important de...)

Kas yra beasmeniniai išsireiškimai?

Beasmeniniai išsireiškimai prancūzų kalboje – tai sakiniai arba junginiai, kuriuose nėra konkretaus asmens-subjekto. Vietoje konkretaus subjekto vartojamas „il“ (vadinamasis tariamas arba beasmenis „il“) arba specialios beasmenės konstrukcijos (pvz., il faut, il y a, il pleut). Tokie posakiai išreiškia bendrą nuomonę, būtinybę, galimybę, laiką, orą ir pan.

Pavyzdžiai:
- Il est important de manger équilibré. — Svarbu valgyti subalansuotai.
- Il faut étudier pour réussir. — Reikia mokytis, kad pavyktų.
- Il pleut. — Lyja.

Kada naudoti beasmeninius išsireiškimus?

Beasmeninius posakius vartokite, kai:
- norite pasakyti bendrą teiginį arba nuostatą, neatsižvelgdami į konkretų asmenį (pvz., taisyklės, patarimai);
- išreiškiate būtinybę, patarimą ar rekomendaciją (il faut, il est nécessaire de...);
- kalbate apie galimybę, tikimybę ar abejonę (il est possible que..., il est douteux que...);
- aprašote orą arba kitus gamtos reiškinius (il pleut, il neige);
- naudojate egzistencinę konstrukciją (il y a).

Palyginimas su lietuvių kalba: lietuviškai dažnai vartojame panašias beasmenes formas: "Reikia eiti", "Svarbu žinoti", "Gali būti" — jos atitinka prancūziškus "Il faut...", "Il est important de...", "Il est possible que...".

Kaip suformuoti beasmeninius išsireiškimus?

Pagrindinės konstrukcijos

1) Il est + būdvardis + de + infinitif
- Vartojame, kai po beasmenio pareiškimo eina bendrinė veiksmo forma (infinitivas). Adjektyvas liks vyriškosios giminės vienaskaita (nes subjektas – beasmenis "il").

Pavyzdžiai:
- Il est important de dormir suffisamment. — Svarbu pakankamai miegoti.
- Il est nécessaire de fermer la porte. — Reikia uždaryti duris.
- Il est difficile de trouver du temps. — Sunku rasti laiko.
- Il n'est pas utile de répéter. — Nėra naudinga kartoti.

2) Il est + būdvardis + que + subjonctif
- Naudojama, kai po išsireiškimo seka sakinys su konkrečiu subjektu (kiti asmenys nei beasmenis „il“). Dėl to veiksmas išreiškiamas prielinksniu "que" + subjonctif (subjonctif reikalingas, jei konstrukcija išreiškia būtinybę, norą, nuomonę ar abejonę).

Pavyzdžiai:
- Il est important que tu viennes demain. — Svarbu, kad tu ateitum rytoj.
- Il est nécessaire que nous parlions. — Reikia, kad mes pakalbėtume.
- Il est essentiel que chacun fasse un effort. — Būtina, kad kiekvienas padarytų pastangą.

Pravidiškas taisyklės paaiškinimas: kai subjektas po "que" yra kitoks (pvz., tu, il, nous), tada dažniausiai vartojamas "que" + subjonctif. Jei po „il est + adj.“ eina infinitivas, subjekto pakeitimo nėra ir naudojamas "de + infinitif".

3) Il faut + infinitif / Il faut que + subjonctif
- "Il faut + infinitif" reiškia bendrą pareigą ar būtinybę (nekonkretus subjektas):
- Il faut étudier. — Reikia mokytis.
- "Il faut que + subjonctif" nurodo būtinybę konkrečiam asmeniui ar subjektui:
- Il faut que tu étudies. — Turi mokytis (tau būtina mokytis).

4) C'est + būdvardis + de + infinitif / C'est + (kad...) + que
- "C'est" dažnai vartojama kalboje ir gi gali keisti "il est".
- Pvz.: C'est important de bien dormir. — Svarbu gerai miegoti.
- Jei sakote apie konkrečią situaciją arba grįžtate prie jau minėtos idėjos, "c'est" labiau vartojamas.

5) Kitos dažnos beasmenės konstrukcijos
- Il s'agit de + nom / infinitif: Il s'agit de trouver une solution. — Reikia rasti sprendimą.
- Il convient de + infinitif: Il convient de rappeler les règles. — Tinka / dera priminti taisykles (formalu).
- Il est temps de + infinitif / Il est temps que + subjonctif: Il est temps de partir. — Laikas išvykti. / Il est temps que tu partes. — Laikas, kad tu išvyktum.
- Il est possible que + subjonctif / Il est possible de + infinitif: Il est possible qu'il vienne. — Gali būti, kad jis ateis. / Il est possible de le faire. — Galima tai padaryti.

Subjonctif ar indicatif — kada kuri nuotaika?

Paprasta taisyklė: po beasmeninių išsireiškimų, kurie reiškia reikalavimą, norą, jausmą, abejonę ar neaiškumą, dažnai vartojamas subjonctif. Jei sakote faktą arba aiškų tikrumą, vartokite indicatif.

Pavyzdžiai:
- Il est certain que la réunion aura lieu. — Tikra, kad susirinkimas įvyks. (indicatif)
- Il n'est pas certain que la réunion ait lieu. — Neaišku, ar susirinkimas įvyks. (subjonctif)
- Il est possible qu'il soit en retard. — Gali būti, kad jis vėluos. (subjonctif)
- Il est évident que tu as raison. — Akivaizdu, kad tu teisus. (indicatif)

Dažniausios klaidos ir kaip jų vengti

1) Maišymas: "de" vs "que"
- Klaida: *Il est important de que tu viennes. (neteisinga)
- Teisinga: Il est important que tu viennes. — (kai aiškus subjektas: tu)
- Arba: Il est important de venir. — (kai nėra konkretaus subjekto)

2) Netinkamas subjonctif/indicatif pasirinkimas
- Klaida: *Il est douteux que il vient. (neteisinga)
- Teisinga: Il est douteux qu'il vienne. — (subjonctif po abejonės)
- Teisinga (kai aišku): Il est certain qu'il vient. — (indicatif)

3) Netaisyklingas asmeninių įvardžių išdėstymas su infinitivu
- Klaida: *Il est important parler-lui. (neteisinga)
- Teisinga: Il est important de lui parler. — (reikiama vieta: pronominas prieš infinitivą?) Pastaba: kai vartojamas "de + infinitif", tiesiog dedame įvardį prieš infinitivą, pvz., "de lui parler".
- Jei vartojame "que" + subjonctif: Il est important qu'il lui parle. — Svarbu, kad jis jai/nut.

4) Adjektyvo galūnė prie beasmenio "il"
- Klaida: *Il est importante de faire cela. (neteisinga)
- Teisinga: Il est important de faire cela. — Adjektyvas būtinai vyriškosios giminės vienaskaita.

Praktiniai pavyzdžiai (su vertimais į lietuvių k.)

Bendros rekomendacijos / būtinybė
- Il est important de boire de l'eau. — Svarbu gerti vandenį.
- Il est nécessaire de respecter les délais. — Reikia laikytis terminų.
- Il faut suivre les instructions. — Reikia sekti nurodymus.
- Il faut que vous soyez prudents. — Jums reikia būti atsargiems.

Galimybė, tikimybė, abejonė
- Il est possible que nous partions demain. — Gali būti, kad išvyksime rytoj.
- Il est douteux que cela soit vrai. — Abiejone, ar tai tiesa.
- Il semble qu'il ait oublié. — Panašu, kad jis pamiršo.

Laikas / terminas
- Il est temps de prendre une décision. — Laikas priimti sprendimą.
- Il est temps que tu rendes ton travail. — Laikas, kad tu grąžintum savo darbą.

Konkreti veiksmo nurodymas (su asmeniu)
- Il est important que tu viennes à la réunion. — Svarbu, kad tu ateitum į susirinkimą.
- Il est préférable que nous partions tôt. — Geriau, kad mes išvyktume anksti.

Oras ir egzistencinės formos
- Il pleut. — Lyja.
- Il y a beaucoup de personnes. — Yra daug žmonių.

C'est vs Il est — kaip pasirinkti?

- "Il est + adj." dažnai vartojama prieš bendrą teiginį arba prieš "de + infinitif" (formaliau): Il est important de comprendre.
- "C'est + adj." labiau asmeniniam komentarui arba kai kalbame apie konkretų dalyką: C'est important pour moi.
- Abiem atvejais dažnai prasminga palyginti:
- Il est important de partir à l'heure. — (bendras patarimas)
- C'est important que tu partes à l'heure. — (pabrėžiama konkrečiai tavo atsakomybėms)

Santrauka — pagrindiniai atmintini punktai

- "Il" beasmenis nenurodo asmens; jis naudojamas bendrų teiginių, orų, egzistencinių frazių ir pan.
- Jeigu po posakio eina infinitivas (veiksmažodžio neasmeninė forma) ir nėra antro subjekto, rinkitės "de + infinitif" (Il est important de...).
- Jeigu sakinyje yra konkretus subjektas po "que", dažnai reikia "que + subjonctif" (Il est important que tu viennes).
- "Il faut" ir "Il faut que" skiria: bendrą būtinybę vs būtinybę konkrečiam asmeniui.
- Po beasmeninių posakių subjonctif vartojamas, kai išreiškiama būtinybė, abejonė, emocija ar vertinimas; indicatif — kai skelbiama faktas.

Žodynėlis (trumpas paaiškinimas svarbioms sąvokoms)

- Beasmeninis "il" ("il impersonnel"): tariamas subjektas, neturintis konkrečios asmeninės reikšmės, vartojamas formuluojant bendrus teiginius.
- Infinitif (infinitivas): veiksmažodžio neasmeninė forma (pvz., manger, partir).
- Subjonctif (subjonctivas): nuotaika, vartojama po tam tikrų junginių, reiškiančių poreikį, emociją, abejones ar pageidavimus.
- Indicatif (indikatyvas): paprasčiausia nuotaika, vartojama teiginiams apie faktus.
- Verbe impersonnel: veiksmažodžiai, kurie visuomet vartojami su beasmeniniu "il" (pvz., pleuvoir — il pleut).

Jeigu norite, galiu paruošti trumpą santrauką su tipiniais pavyzdžiais, kurią galėtumėte nešiotis kaip atmintinę.