Asmeniniai įvardžiai (vardininko formos) ir veiksmažodžiai sein ir haben

Asmeniniai įvardžiai (vardininko formos) ir veiksmažodžiai sein ir haben

Šis straipsnis paaiškina, kas yra vokiečių kalbos asmeniniai įvardžiai vardininko (nominatyvo) formoje, kaip jie derinami su veiksmažodžiais, ir pristato du svarbiausius ir netaisyklingus veiksmažodžius: sein (būti) ir haben (turėti). Tekstas yra pritaikytas Lietuvos mokiniui — pateikiami aiškūs pavyzdžiai vokiečių kalba su lietuviškais vertimais.

Kas yra asmeniniai įvardžiai (vardininko formos)?

Trumpai: Asmeninis įvardis pakeičia daiktavardį. Vardininko (nominatyvo) formos įvardžiai yra tie įvardžiai, kurie yra sakinio subjektas — tie, kurie atlieka veiksmą arba apie kuriuos sakoma kažkas.

Pavyzdys:
- Ich lerne Deutsch. — Aš mokausi vokiečių kalbos. (Ich = subjektas, vardininko forma)

Pastaba apie lietuvių kalbą: Lietuviškai subjektas taip pat būna vardininko (Nominatyvo) linksnyje — todėl sąvoka „vardininko formos įvardis“ atitinka tai, ką lietuviškai vadiname „kas? (kas daro?)“.

Vardininko forma: sąrašas ir vertimai

Žemiau — pagrindinės asmeninių įvardžių vardininko formos vokiečių kalboje su lietuviškais vertimais ir trumpais pavyzdžiais (kiekvienam priskirti pavyzdžiai su veiksmažodžiais sein ir haben).

- ich — aš
- Ich bin müde. — Aš esu pavargęs / pavargusi.
- Ich habe ein Buch. — Aš turiu knygą.

- du — tu (neformalus, vienaskaita)
- Du bist nett. — Tu esi malonus / maloni.
- Du hast Zeit. — Tu turi laiko.

- er — jis
- Er ist Lehrer. — Jis yra mokytojas.
- Er hat ein Auto. — Jis turi automobilį.

- sie — ji (vienaskaita)
- Sie ist Ärztin. — Ji yra gydytoja.
- Sie hat viele Patienten. — Ji turi daug pacientų.

- es — jis/ji (neutras; daiktavardžių „it“ arba tuščias subjektas)
- Es ist kalt. — Šalta. / Yra šalta.
- Es hat keinen Einfluss. — Tai neturi įtakos. (naudojama retai kaip „it“)

- wir — mes
- Wir sind bereit. — Mes esame pasirengę.
- Wir haben zwei Kinder. — Mes turime du vaikus.

- ihr — jūs (neformalus, daugiskaita)
- Ihr seid pünktlich. — Jūs (daug.) esate punktualūs.
- Ihr habt Glück. — Jūs (daug.) turite laimę.

- sie — jie / jos (daugiskaita)
- Sie sind heute zu Hause. — Jie / jos šiandien yra namuose.
- Sie haben ein Problem. — Jie / jos turi problemą.

- Sie — Jūs (formalus kreipinys, tiek vienaskaita, tiek daugiskaita; visada rašoma didžiąja raide)
- Sprechen Sie Deutsch? — Ar Jūs kalbate vokiškai?
- Haben Sie einen Moment? — Ar Jūs turite minutėlę?

Svarbi pastaba apie „sie / Sie / sie“: mažoji „sie“ gali reikšti „ji“ (vienaskaita) arba „jie/jos“ (daugiskaita). Didžioji „Sie“ reiškia mandagų „Jūs“. Veiksmažodžio forma padeda atskirti (pvz., „sie ist“ vs „sie sind“ vs „Sie sind").

Kaip veikia derinimas: įvardžiai ir veiksmažodžiai (sutapimas)?

Veiksmažodis vokiečių kalboje keičia galūnes pagal asmenį ir skaičių. Tai vadinama asmeniniu derinimu (konjugacija). Pagrindinis principas: veiksmažodis sutampa su subjektu (įvardžiu) pagal personą ir skaičių.

Pavyzdys su bendruoju veiksmažodžiu (sein) skirtingoms formoms:
- Ich bin. (1 asm., vns.)
- Du bist. (2 asm., vns., neform.)
- Er / Sie / Es ist. (3 asm., vns.)
- Wir sind. (1 asm., dgs.)
- Ihr seid. (2 asm., dgs., neform.)
- Sie / sie sind. (3 asm., dgs. arba form. Jūs)

Patarimas: jeigu nežinote, kokia forma tinka, užduokite klausimą „kas?“: „Wer ist krank?“ — atsakymas „Er ist krank."

Veiksmažodžiai sein ir haben — formos ir naudojimas

Žemiau pateikiamos dabartinio laiko (Präsens) formos, vėliau trumpai Präteritum ir Perfekt.

Präsens — sein (būti)
- ich bin — aš esu
- du bist — tu esi
- er / sie / es ist — jis / ji / tai yra
- wir sind — mes esame
- ihr seid — jūs (daug.) esate
- sie / Sie sind — jie yra / Jūs (formal.) esate

Pavyzdžiai:
- Ich bin Student. — Aš esu studentas / studentė.
- Du bist mein Freund. — Tu esi mano draugas / draugė.
- Es ist spät. — Vėlu.
- Wir sind im Büro. — Mes esame biure.
- Seid ihr fertig? — Ar jūs baigėte?
- Sind Sie Herr Meier? — Ar Jūs esate ponas Meier?

Präsens — haben (turėti)
- ich habe — aš turiu
- du hast — tu turi
- er / sie / es hat — jis / ji / tai turi
- wir haben — mes turime
- ihr habt — jūs (daug.) turite
- sie / Sie haben — jie turi / Jūs (formal.) turite

Pavyzdžiai:
- Ich habe Zeit. — Aš turiu laiko.
- Du hast Recht. — Tu teisus / teisi.
- Er hat drei Bücher. — Jis turi tris knygas.
- Wir haben keine Milch. — Mes neturime pieno.
- Habt ihr Fragen? — Ar turite klausimų?
- Haben Sie einen Termin? — Ar Jūs turite susitikimą?

Präteritum (paprastasis praeitis) ir Perfekt (sudėtinė praeities forma)
- sein — Präteritum: ich war, du warst, er war, wir waren, ihr wart, sie/Sie waren. Perfekt: ich bin gewesen, du bist gewesen, ... (su „sein“ kaip pagalbiniu formuojamas Perfekt: bin gewesen).
- Pavyzdys: Letztes Jahr war ich in Berlin. — Praeitais metais buvau Berlyne.
- Perfekt: Ich bin gestern krank gewesen. — Aš vakar buvau sergantis/serganti.

- haben — Präteritum: ich hatte, du hattest, er hatte, wir hatten, ihr hattet, sie/Sie hatten. Perfekt: ich habe gehabt, du hast gehabt, ... (su „haben“ formuojamas Perfekt: habe gehabt).
- Pavyzdys: Gestern hatte ich viel zu tun. — Vakar turėjau daug darbų.
- Perfekt: Ich habe ein Buch gehabt. — Aš turėjau knygą.

Kada vartoti sein ir kada haben (prasmingas naudojimas)?

Sein (būti):
- Apibūdina identitetą, profesiją, būseną, vietą ar laiko nuorodą.
- Er ist Arzt. — Jis yra gydytojas.
- Das Buch ist auf dem Tisch. — Knyga yra ant stalo.
- Es ist zehn Uhr. — Dabar dešimta valanda.

Haben (turėti):
- Reiškia nuosavybę, turėjimą arba kai kurias būsenas per posakius (Angst haben, Hunger haben).
- Ich habe ein Haus. — Aš turiu namą.
- Sie hat Angst. — Ji bijo / Ji jaučia baimę.

Lyginimas su lietuvių kalba:
- Lietuviškai „aš alkanas“ verčiasi „Ich habe Hunger“ vokiečių kalboje; tiesioginė žodžių tvarka ir konstrukcija skiriasi: lietuviškai dažnai būna „esu + būsenos būdvardis“, vokiečiškai – „habe + daiktavardis (Hunger)" arba „mir ist kalt" (man šalta).
- Ich habe Hunger. — Aš esu alkanas. (tiesioginis vokiečių konstrukcijos vertimas: „Aš turiu alkį“)
- Mir ist kalt. — Man šalta. (vokiečiams šaltumo būsena verčiama kita konstrukcija nei lietuviams)

Kai „sein“ naudojamas kaip pagalbinis Perfekt:
- Judėjimo ir būsenos pokyčio veiksmažodžiai dažnai sudaro Perfekt su „sein":
- kommen → Ich bin gekommen. — Aš atėjau.
- fahren → Er ist nach Hause gefahren. — Jis nuvažiavo namo.
- bleiben → Wir sind zu Hause geblieben. — Mes pasilikome namuose.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

- Maišymas tarp „du“ ir formalios „Sie“ (kapitalizacija ir veiksmažodžio forma):
- Klaida: Wie geht es dir? (tik draugui) + Wie geht es Sie? (neteisinga forma)
- Teisinga: Wie geht es Ihnen? (formal.) — Atminkite: „Ihnen“ yra mandagus kreipinys.

- Naudoti objektinę formą vietoje vardininko: „Mich bin müde.“ (klaida)
- Teisinga: Ich bin müde.
- Paaiškinimas: subjektui reikia vardininko (ich, du, er...), objektui — kiti linksniai (mich, dich, ihn...).

- Maišymas tarp „sie“ reikšmių:
- Ist sie hier? — Ar ji čia?
- Sind sie hier? — Ar jie čia?
- Sind Sie hier? — Ar Jūs čia? (formal.)
- Patarimas: atkreipkite dėmesį į veiksmažodžio galūnę (ist vs sind) ir rašybą (didžioji raide „Sie“ = mandagus kreipinys).

- Neteisinga „sein/haben“ vartosena:
- Pavyzdys klaidos: Ich bin fünf Jahre. (klaida)
- Teisinga: Ich bin fünf Jahre alt. — Man yra penkeri metai.
- Paaiškinimas: amžiaus išraiška vokiečių kalboje su „sein“ + būdvardis „alt".

- Vertimas iš lietuvių per „tiesioginį žodį“ (literalus vertimas):
- Lietuviškai sakome „Man šalta.“ — vokiečių kalboje teisinga forma yra „Mir ist kalt.", o ne „Ich habe kalt."
- Patarimas: mokykitės įprasminimų (idiomų) kartu su „haben“/„sein".

Išsamūs pavyzdžiai (naudojant visus įvardžius ir abi veiksmažodžių paradigmas)

- Ich bin müde. — Aš esu pavargęs / pavargusi.
- Ich habe Hunger. — Aš esu alkanas / aš turiu alkį.
- Du bist freundlich. — Tu esi draugiškas / draugiška.
- Du hast mein Buch. — Tu turi mano knygą.
- Er ist glücklich. — Jis yra laimingas.
- Er hat keine Zeit. — Jis neturi laiko.
- Sie ist zu Hause. — Ji yra namuose.
- Sie hat viele Ideen. — Ji turi daug idėjų.
- Es ist wichtig. — Tai yra svarbu.
- Es gibt ein Problem. — Yra problema. (Su „es gibt" dažnai išreiškiamas „yra/there is")
- Wir sind bereit zu gehen. — Mes esame pasiruošę išeiti.
- Wir haben noch Fragen. — Mes dar turime klausimų.
- Ihr seid laut. — Jūs (neform.) esate triukšmingi.
- Habt ihr meine Nachricht bekommen? — Ar gavote mano žinutę?
- Sie sind Studenten. — Jie / jos yra studentai.
- Sie haben zwei Hunde. — Jie / jos turi du šunis.
- Sind Sie Herr Schmidt? — Ar Jūs esate ponas Schmidt?
- Haben Sie einen Moment Zeit? — Ar Jūs turite minutėlę?

Keli idiominiai posakiai su haben:
- Ich habe Angst. — Bijau / Turiu baimę.
- Du hast Recht. — Tu teisus / teisi.
- Wir haben Hunger. — Mes esame alkani.
- Er hat Schmerzen. — Jis jaučia skausmą.

Patogūs patarimai mokantis šių temų

- Išmokite abiejų veiksmažodžių Präsens formas mintinai — jos labai dažnos.
- Atkreipkite dėmesį į „Sie“ ir „sie“ skirtumą: rašyba (didžioji raidė) ir veiksmažodžio forma padės atskirti.
- Praktikuokite sakinius, kuriuose veiksmažodis aiškiai rodo, kuris įvardis vartojamas (pvz., „ist" vs „sind").
- Mokykitės dažniausių posakių su haben (Hunger, Durst, Angst) kaip atskirus žodinių junginius — tai palengvina vertimą į lietuvių kalbą.

Trumpas žodynėlis (glosorius)

- Vardininko forma (Nominativ) — linksnis, kuriuo žymiama veiksmažodžio atlikėjas (subjektas).
- Subjektas — sakinio dalis, kuri atlieka veiksmą arba apie kurią teigiama.
- Pagalbinis veiksmažodis (Hilfsverb/Auxiliary verb) — veiksmažodis, naudojamas kartu su dalyviu (Partizip II) sudarant sudėtines laiko formas (pvz., Perfekt).
- Präteritum — paprastasis praeities laikas (rašomasis praeities laikotarpis; pvz., ich war).
- Perfekt — sudėtinė praeities forma, dažnai vartojama kalboje (pvz., ich bin gewesen, ich habe gehabt).

Santrauka

- Asmeniniai įvardžiai vardininko formoje (ich, du, er, sie, es, wir, ihr, sie, Sie) yra sakinio subjektai — jie nustato, kaip derinamas veiksmažodis.
- Veiksmažodžiai sein (būti) ir haben (turėti) yra netaisyklingi ir labai svarbūs: įsidėmėkite jų dabartines (Präsens), praeities (Präteritum) ir perfekto formas.
- Atkreipkite dėmesį į „sie / Sie" skirtumus ir į tai, kada vokiečiai naudoja „haben" ar „sein" (ypač kaip pagalbinį veiksmažodį Perfekt).

Šis vadovas turėtų padėti suprasti pagrindus ir suteikti daug pavyzdžių, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose. Jei norite, galiu parengti trumpą lentelę su visomis formomis arba daugiau pavyzdžių pagal konkrečias temas (amžius, profesijos, laikas, jausmai ir t. t.).