Akuzatyvas (galininkas) tiesioginiams objektams (den, einen ir akuzatyviniai įvardžiai)
A1Akuzatyvas (galininkas) – tiesioginiai objektai vokiečių kalboje (den, einen ir akuzatyviniai įvardžiai)
Pavyzdžiai:
- Ich sehe den Mann. — Aš matau vyrą. (Mann = objektas, akuzatyvas)
- Er hat ein Buch. — Jis turi knygą.
- Wir hören die Musik. — Mes girdime muziką.
- kai sakinyje yra tiesioginis objektas po daugumos tranzityvių veiksmažodžių (pvz., sehen, haben, lesen, kaufen, essen, hören, kennen):
- Ich sehe den Hund. — Aš matau šunį.
- Sie kauft einen Tisch. — Ji perka stalą.
- klausimuose „Wen?“ (kam skirtas asmuo, vok. akuzatyvas žmonėms) ir „Was?“ (daiktams):
- Wen suchst du? — Ką / kieno (ką?) ieškai? (Wen — apie žmogų)
- Was kaufst du? — Ką pirkai?
- po kai kurių priešdėlių (prepozicijų), kurios reikalauja akuzatyvo: durch, für, gegen, ohne, um.
- Ich laufe durch den Park. — Aš einu per parką.
- Das Geschenk ist für dich. — Dovana yra tau.
- Vyr. giminė (maskulin): der → den; ein → einen; kein → keinen
- Beispiel: Der Mann liest. → Ich sehe den Mann. — Aš matau vyrą.
- Beispiel: Ich habe einen Bruder. — Aš turiu brolį.
- Moter. giminė (feminin): die → die; eine → eine; keine → keine
- Beispiel: Sie sieht die Frau. — Ji mato moterį.
- Neutras: das → das; ein → ein; kein → kein
- Beispiel: Er liest das Buch. — Jis skaito knygą.
- Daugiskaita: die → die; keine → keine
- Beispiel: Wir sehen die Kinder. — Mes matome vaikus.
Papildomi pastebėjimai:
- Ne visi pakeitimai vyksta prie daiktavardžio: dažniausiai keičiasi artiklis arba įvardis. Pvz., „der Mann“ → „den Mann“ (artikulio pakeitimas).
- Silpnieji vyriškosios giminės daiktavardžiai (vok. schwache Nomen) gauna galūnę -n/-en: der Junge → den Jungen; der Kunde → den Kunden.
- Kai yra būdvardis prieš daiktavardį, keičiasi ir jo galūnė: der große Mann → den großen Mann.
Daug pavyzdžių:
- Ich kaufe den Apfel. — Aš perku tą obuolį. (konkretus, žinomas)
- Ich kaufe einen Apfel. — Aš perku obuolį. (bet kuris, neapibrėžtas)
- Hast du einen Stift? — Ar turi tu rašiklį?
- Nein, ich habe keinen Stift. — Ne, aš neturiu rašiklio.
- ich → mich (Akk.)
- du → dich
- er → ihn
- sie (ji) → sie
- es → es
- wir → uns
- ihr → euch
- sie (jie) → sie
- Sie (Jūs, mandagumo forma) → Sie
Pavyzdžiai:
- Siehst du mich? — Ar matai mane? (mich)
- Ich rufe dich. — Aš kviečiu tave. (dich)
- Ich kenne ihn. — Aš jį pažįstu. (ihn)
- Wir sehen sie. — Mes juos/jas matome. (sie)
- Darf ich Sie etwas fragen? — Ar galiu Jums kažką paklausti? (formalus Sie)
Pastaba apie „sie“ ir „Sie“:
- mažoji „sie“ gali reikšti „ji“ arba „jie/jos“; akuzatyve abi formos rašomos „sie“ — kontekstas rodo, ar kalbama apie vienaskaitą ar daugiskaitą.
- didžioji „Sie“ (formalus Jūs) taip pat rašoma „Sie“ ir formaliai atskiriama tik kontekstu arba didžiąja raide.
- Den Mann sehe ich. — Tą vyrą matau aš. (akcentas ant objekto)
- Einen Apfel isst er. — Jis valgo obuolį. (pabrėžiamas obuolys)
Svarbu: net ir ištarus objektą pirmoje vietoje, artiklis/įvardis lieka akuzatyve (den, einen, mich, ihn ir t. t.).
Klausimai su akuzatyvu
- Wen siehst du? — Ką / ką tu matai? (Wen — apie žmogų)
- Was kaufst du? — Ką tu perki? (Was — apie daiktą)
- Klaida: Ich sehe der Mann.
- Teisingai: Ich sehe den Mann.
2) Vietoj akuzatyvo įvardžio panaudotas vardininkas:
- Klaida: Ich sehe er.
- Teisingai: Ich sehe ihn.
3) Neteisingas neigiamas artiklis (kein → keinen):
- Klaida: Ich habe kein Hund.
- Teisingai: Ich habe keinen Hund.
4) Sumaišytas akuzatyvas ir datyvas (dativ):
- Klaida: Ich gebe den Mann das Buch.
- Teisingai: Ich gebe dem Mann das Buch. (dem = dative; duodamas objektas yra naudininke)
5) Verbo valdomas reikalauti datyvo (pvz., helfen, danken) bet vartojamas akuzatyvas:
- Klaida: Ich helfe dich.
- Teisingai: Ich helfe dir. (helfen reikalauja datyvo)
6) Netinkamas indefinite article naudojimas su vyriškais daiktavardžiais:
- Klaida: Ich habe ein Bruder.
- Teisingai: Ich habe einen Bruder.
Kaip išvengti klaidų: mokykitės ne tik artiklių formų, bet ir dažnų veiksmažodžių valdomų linksmų (kuris veiksmažodis reikalauja akuzatyvo, kuris — datyvo), praktikuokite trumpus sakinius ir pakeiskite daiktavardžius į įvardžius (pvz., den Mann → ihn) — taip greičiau įsiminsite formą.
- „den“ = galinysis konkretumo ženklas (nurodytas, žinomas objektas): Ich sehe den Mann. (tą konkretų vyrą)
- „einen“ = neapibrėžtasis artiklis vyr. giminėje (bet koks vienas objektas): Ich sehe einen Mann. (aš matau kokį nors vyrą, ne konkretų)
Pavyzdžiai su reikšmėmis:
- Ich nehme den Apfel. — Imu tą (konkretų) obuolį.
- Ich nehme einen Apfel. — Imu vieną obuolį iš kelių (neapibrėžtas).
- Vokiečių: Ich sehe den Mann. — (Akkusativ)
- Lietuvių: Aš matau vyrą. — (Galininkas, klausimas „ką?“)
Skirtumas: lietuvių kalboje daugiau kartų keičiasi daiktavardžio galūnė, o vokiškai dažniausiai keičiasi artiklis / įvardis.
- Akuzatyvas (galininkas) atsako į klausimą „ką?“. Vokiečių kalboje dažniausiai rodomas per artiklius ar įvardžius.
- Vyriškojo giminės galininkas: der → den; ein → einen; kein → keinen.
- Moteriškojo ir neutro formos dažnai lieka tokios pačios (die → die, das → das, eine → eine, ein → ein).
- Įvardžių akuzatyvas: ich → mich, du → dich, er → ihn, sie → sie, es → es, wir → uns, ihr → euch, sie → sie, Sie → Sie.
- Stebėkite, kurie veiksmažodžiai reikalauja datyvo (pvz., helfen) ir netaisykliniu atveju nesumaišykite su akuzatyvu.
- Akuzatyvas / galininkas — Akkusativ (kas? ką?), tiesioginis objektas.
- Vardininkas — Nominativ (kas?): subjektas sakinyje.
- Artiklis — der/die/das, ein/eine/ein (nurodo daiktavardžio linksnį ir giminę).
- Tranzityvus veiksmažodis — veiksmažodis, kuris gali turėti tiesioginį objektą (pvz., sehen, kaufen).
Baigiamoji pastaba: pradėkite nuo paprastų sakinių (Ich sehe den Hund; Ich kaufe einen Apfel), pakeiskite daiktavardžius į įvardžius ir praktikuokite klausimus Wen?/Was?. Dažna praktika padės greitai įsiminti, kada vartoti den, einen ir akuzatyvinius įvardžius.